„Dievas yra”, – savaitgalį palaimingai atsiduso „Roko naktų” festivalio organizatoriai. Plateliuose lijo net paskutinę iki jo likusią dieną, tad giedri orai, nudžiuginę penktadienį ir šeštadienį, buvo tikra dovana rengėjams. Ir dalyviams, kurių į renginį kasmet susirenka vis daugiau.
Svečių gretos pagausėjo
Sceną, kurią organizatoriai baigė statyti penktadienį, jau tą patį vakarą išmėgino Lietuvos ir užsienio grupės.
„Festivalyje, aišku, yra lyderių, bet mes labiausiai siekiame pristatyti kuo daugiau grupių, – sakė festivalio prodiuseris Algirdas Barniškis. – Kuo daugiau naujų kolektyvų – tuo geriau, tuo daugiau publika pažįsta ir pamėgsta.”
Šįsyk į „naktis” pakviesta daugiau grupių negu anksčiau – grojo net 16 kolektyvų. Tad ir koncertų buvo daugiau: be įprastų vakarinių, šeštadienį vienas buvo surengtas dieną. Tada scenoje pasirodė vien lietuviškos grupės.
Pasuks Vakarų link
Šiųmetį festivalį galima nusakyti kaip skandinaviškai baltišką: latviai „Opus Pro & Aicha”, estai „Superslinky”, švedai „Nervous Nellie”, suomiai „Gang Bang Cafe” ir komandos iš Lietuvos: „Katedra”, „BIX”, kurios lyderis Saulius Urbonavičius-Samas taip pat ir vedė festivalį, „Brainers”, „Mountainside”, „Žalvarinis”, „Shadowdances” ir kt. Geografinį preciziškumą kiek pažeidė „El Vehiculo” iš Lenkijos.
Anot festivalio prodiuserio, skandinavai patys buvo labai aktyvūs ir pageidavo dalyvauti renginyje. Problemų dėl užsieniečių reikalavimų technikai nebuvo – anot A. Barniškio, lietuvaičiai nesunkiai įvykdė juos visus.
Prodiuseris sakė, jog kitąmet jų „geografinis” roko festivalis galbūt pasuks Vakarų Europos link. O ruoštis jam organizatoriai imsis jau… šią savaitę: A. Barniškis važiuos į Estiją ir ten tarsis, ką į Platelius būtų galima pasikviesti kitais metais.
Populiarinti „Roko naktis” padeda ir tos pačios komandos organizuojamų „Bliuzo naktų” žinomumas. „Apie jas girdėjo ir už Atlanto, o žinia apie „Roko naktis” taip pat yra pasklidusi už Lietuvos ribų, ypač Skandinavijos pusėn”, – kalbėjo A. Barniškis.
Mušėsi mažiau
Organizatoriai sakė, jog publikos kultūra esanti „pakankamai aukšta” ir gyvos muzikos mėgėjai patys save auklėja kaip festivalio svečius. Renginyje buvo gausu apsaugos darbuotojų, drausminusių įsismarkavusius roko mėgėjus, kurie liejo energiją ir alų šokdami.
Sudėtingiau buvo vakare, kai minioje per grūstį ne vienam buvo kilęs noras pamosuoti kumščiais. Tiesa, festivalyje budėjusi slaugytoja Ramutė Kvašinskienė sakė, jog be didesnių bėdų apsieita.
Daugiausia kreiptasi dėl nubrozdintų kelių ir rankų, po ilgos kelionės automobiliu kilusių galvos skausmų. Kai kas prisitrynė pūslių ant kojų. Slaugytojos teigimu, smarkių apsinuodijimų svaigalais nepasitaikę, muštynių šįkart buvo mažiau negu pernai.
„Nesiruošiu būti mokytoju”
Iš kalbintų muzikantų teko išgirsti įvairių nuomonių tiek apie festivalį, tiek apie roko muzikos situaciją Lietuvoje.
Pirmąkart „Roko naktyse” dalyvavę „IR”, pradėję dienos koncertą šeštadienį, skundėsi, kad publika iš pradžių buvo vangoka. „Ko gero, dėl suprantamų priežasčių pavargę po vakar”, – spėjo „IR” lyderis vilnietis Germanas.
Vaikinas pasakojo, kad pradinė grupės sudėtis buvusi kitokia, tačiau vėliau vienas kolega ėmėsi mokslų, kitas išvažiavo padirbėti į užsienį. O vėliau prie Germano prisijungė kiti muzikantai: bosistas iš Latvijos ir Belgijoje gimęs bei įvairiose šalyse gyvenęs būgnininkas.
„Roką reikia ne populiarinti, jį reikia groti. Kam patinka – tam patinka, o mokytoju būti nesiruošiu”, – samprotavo Germanas.
Įžūlūs, bet nepripažinti
Anot Lietuvos sunkiojo roko legendos – grupės „Katedra” muzikanto Ričardo Laginausko, mūsų šalyje alternatyvos šiam festivaliui nėra.
„Kažkas bando daryti, bet vis neišeina. O šie žmonės daro. Ir padaro”, – festivalio prodiuserį A. Barniškį, direktorių Egidijų Bagdoną ir jų talkininkus gyrė Ričardas.
Paklaustas, ar pačiam nebuvo kilusi mintis organizuoti panašų renginį, vyras sakė, jog 20 metų išbuvęs muzikantu nenori veržtis ten, kur jam ne vieta.
„Jų įdirbis organizuojant „Bliuzo naktis”, manau, labai pravertė. Man atrodo, kad jie daug metų treniravosi, kad galų gale padarytų gerą darbą rokui. Iš esmės viskas daroma rokui šiais laikais, – kalbėjo pašnekovas. – Netgi jei kažkas galvoja, tuoj, padarysim „popsą”, viliuos, kad tai išeina į naudą rokui.
„Popso” propaguotojai eina lengvesniu keliu. Popmuzikantus galima valdyti, koreguoti, galų gale – juos galima keisti. Buvo vienas – rytoj bus kitas. O rokeriai per daug stiprūs, po velnių. Jeigu jie ką nors pradėjo – to neišsižadės.
Roko stiprybė padeda išgyventi tam „popsui”. „Popsieriai”, atrodo, to nežino, bet tuo protingai naudojasi. Bet jie valgo ne mūsų duoną, o mūsų… padažą. Ar ne taip?” – į netoliese alų gurkšnojusius grupės „Axis” narius kreipėsi R. Laginauskas.
Šie papurtė ilgaplaukes galvas. Grupės branduolys Mantas-Zutas ir Aurimas skeptiški „Roko naktų” ir jų programos atžvilgiu. „Mes grojame „british” roką, tai, kas labiau madinga Vakaruose. O čia – nieko nauja, šiandien vėl bus „Kiss” projektas, kiek galima tą patį?
Žmonių ir nuomonė susiformuoja, kad rokas yra tik toks – P. Meškėla ir „Katedra”. Senoji karta nenoriai įsileidžia naujus žmones. Mes daug koncertuojame Latvijoje, ten jaunimas garbinamas. Netrukus ir į Latvijos televiziją važiuosime groti, ir į roko festivalį…
O štai anot „Roko naktų” organizatorių, mes ne roką grojame. Pernai labai veržėmės, tai pasakė, kad dar per jauni, o šiemet sako, kad tai ne rokas…”
R. Laginauskas vaikinams įsismarkavus replikavo, kad jaunoji karta tariasi turinti labai gerą supratimą apie šių dienų situaciją, o iš tikrųjų prisitaiko kaip „popsistai”. Tačiau vėliau pasakė, jog rokeriui, dar prieš pradedant groti, svarbiausia būti įžūliam, o šito tai „Axis” tikrai netrūkstą…
Valerija Lebedeva
„Vakarų ekspresas”