Siekdama sumažinti ES rinkos iškraipymus ir atsižvelgti į infliaciją, Europos Komisija pasiūlė padidinti minimalų alkoholinių gėrimų akcizą. Tačiau antradienį Europos Parlamentas atmetė šį siūlymą. Tiesa, Parlamento nuomonė nėra privaloma ES Tarybai, kuri turės vienbalsiai priimti galutinį sprendimą, praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.
Suvienodinti minimalų Europos Bendrijos šalių akcizą alkoholiniams gėrimams, išskyrus vynui, buvo nutarta dar 1992 m., siekiant sumažinti bendrosios rinkos iškraipymus. Tuomet buvo nustatyta absoliuti akcizo vertė, tačiau dėl infliacijos alkoholinių gėrimų kainos nuo to laiko padidėjo. Todėl Europos Komisija pasiūlė padidinti minimalaus akcizo dydį.
Šiuo klausimu Parlamentas jau vienąkart balsavo gegužės mėnesio plenarinėje sesijoje. Tuomet parlamentarų nuomonės pasiskirstė maždaug po lygiai, todėl ataskaita buvo grąžinta komitetui. Per tą laiką Europos Komisija, iš pradžių norėjusi skaičiuoti infliacijos padidėjimą nuo 1992 m., sutiko su siūlymu akcizą padidinti tik tiek, kiek infliacija išaugo nuo 2004 m. – 4,5 proc. Su tokia nuomone sutiko dauguma Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narių, taip pat ES Tarybos atstovų. Tačiau Europos Parlamentas antradienį atmetė šį siūlymą (už atitinkamą pataisą balsavo 307 parlamentarai, prieš – 350, susilaikė 23).
Dalis parlamentarų nuogąstavo, kad padidinus minimalų akcizą gali padidėti infliacija, ypač naujosiose ES narėse, todėl jie ragino leisti pačioms šalims apsispręsti dėl akcizo dydžio. Pasak Europos Parlamento pranešėjos Astridos Laling (Astrid Lulling) (Europos liaudies partija, Liuksemburgas), „minimalių tarifų padidinimas įvairiais būdais paveiktų galutines kainas (…) ir turėtų infliacinį poveikį, ypač naujosiose ES valstybėse”.