Vis daugiau darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) dirba ne visą dieną arba pagal lankstų tvarkaraštį. Lankstumas gali padėti įmonėms prisitaikyti prie pasaulinių pokyčių, o darbuotojams – suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą.
Tačiau dalis netipinių darbo sutarčių nesuteikia darbuotojams pakankamų garantijų. Atsakydamas į Europos Komisijos paskelbtą Žaliąją knygą, Europos Parlamentas ragina užtikrinti deramą apsaugą visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų sutarties tipo, praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.
Nustatyta, jog 40 proc. pagal netipines sutartis dirbančių darbuotojų praėjus 6 metams vis dar neturi nuolatinės darbo vietos. Jauni žmonės, kurie pradeda dirbti pagal netipines darbo sutartis, rizikuoja likti ties darbo rinkos riba. „Daugelio netipinių sutarčių atveju stinga galimybių siekti išsilavinimo ir mokytis, gauti profesines pensijas ir profesiniu požiūriu vystytis”, – pastebi Europos Parlamentas trečiadienį patvirtintoje ataskaitoje. Deputatai atkreipia dėmesį, jog „tai didina ekonominį nesaugumą ir apskritai sukuria priešinimąsi pokyčiams ir globalizacijai”.
Darbas ne visą darbo dieną yra labiausiai būdingas moterims. „Moterims dabar tenka triguba našta – joms tenka aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, gimdyti daugiau vaikų ir vis daugiau rūpintis šeima”, – teigia Europos parlamentarai. Jie susirūpinę dėl vyrams ir moterims mokamo darbo užmokesčio atotrūkio, nepakankamų galimybių derinti darbą ir šeimos gyvenimą bei vaikų priežiūros paslaugų trūkumo. Savo ruožtu deputatai mano, kad „pagyvenusiems darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai ir lanksčiomis sąlygomis likti darbo rinkoje, gauti deramą mokymą ir sveikatos apsaugą darbe”.
„Europos ekonomikai būtina, kad dirbtų daugiau žmonių, nes tik taip ji galės konkuruoti pasaulio mastu ir įgyvendinti socialinio saugumo įsipareigojimus”, – teigia europarlamentarai.
Nors europarlamentarai teigiamai vertina „darbo santykių tradicijų, sutarčių ir verslo modelių įvairovę”, jie nepritaria Žaliojoje knygoje pateiktam teiginiui, jog standartinė neterminuota darbo sutartis yra „pasenusi” ir laikytina kliūtimi užimtumo augimui bei ekonomikos plėtrai. Jie siūlo Europos darbo teisėje įvardyti neterminuotas darbo sutartis kaip pagrindinę užimtumo formą.
„Nėra pagrindo teigti, jog mažinant apsaugą nuo atleidimo ir silpninant standartines darbo sutartis padidės užimtumas”, – pažymi deputatai. Jie pateikia Skandinavijos šalių pavyzdį – iš jo „aiškiai matyti, kad aukšto lygio apsaugos nuo atleidimo ir darbo standartai visiškai suderinami su dideliu užimtumo augimu”.
Parlamentas „griežtai smerkia piktnaudžiavimus, kai nuolatinis darbas be jokios ekonominės būtinybės pakeičiamas naujų formų darbu”. Deputatų pastebėjimu, taip ypač dažnai nutinka Europos žiniasklaidos įmonėse, siekiančiose plačiosios visuomenės, darbuotojų ir konkurentų sąskaita pasiekti daug didesnio negu įprasta trumpalaikio pelno.
Europos parlamentarai ragina ES valstybes geriau įgyvendinti darbo rinką reguliuojančius ES teisės aktus, taip pat panaikinti įsidarbinimo apribojimus ir pagerinti darbuotojų mobilumą.
Diskusijoje kalbėjusi Ona Juknevičienė (Liberalų ir demokratų aljansas) pritarė svarstomai ataskaitai. Deputatė teigė: „Daug lietuvių dirba Jungtinėje Karalystėje statybose, užsiregistravę kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Iš tikrųjų jie dirba statybos bendrovėse, kaip ir kiti darbininkai. Tačiau jie neturi lygiaverčių darbo, socialinių ir kitų garantijų. Darbuotojo apibrėžimas privalo remtis tikrąja padėtimi darbo vietoje ir darbo metu. Mūsų tikslas – efektyvi darbo rinka, kurioje žmogus surastų sau tinkamą darbą, o įmonės – tinkamus darbuotojus.”