Mažumos vyriausybės metai buvo iš esmės sėkmingi

Socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamai mažumos Vyriausybei kitą savaitę sukanka vieneri metai, kuriuos, atsižvelgę į buvusias ir dabartines realijas, politologai vertina kaip iš esmės sėkmingus.

„Į Vyriausybės darbą žiūriu pozityviai, atsižvelgdamas į sąlygas, kuriomis ji veikia. Aš tiesą sakant netikėjau, kad pavyks taip lengvai ir sąlyginai sklandžiai įgyvendinti išsikeltus tikslus“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Antanas Kulakauskas.

Vyriausybės darbo metus jis linkęs apibūdinti įgyvendintu lozungu „nuo kalbų prie darbų“.

A.Kulakausko nuomone, buvo padaryti rimti žingsniai mokslo ir studijų pertvarkos link, nes „tai jau buvo perbrendęs reikalas“. Pasirašytas politinių partijų susitarimas dėl esminių aukštojo mokslo reformos krypčių, anot politologo, buvo itin reikalingas ir lauktas.

Tuo tarpu TSPMI politologas Alvidas Lukošaitis partijų susitarimą dėl mokslo ir studijų reformos vertina skeptiškai ir vadina „tik iniciatyva“.

„Reformos apskritai dar nėra pajudėjusios iš sąstingio, nors giriamasi, kad viskas juda į priekį. Pavyzdžiui, susitarimo dėl aukštojo mokslo reformos realūs rezultatai išryškės tikrai ne šiandien, ir apskritai dar yra daug abejonių. Kiek ji reali, sunku pasakyti, juo labiau nereikėtų girtis, ypač prisimenant, kad iš akademinio pasaulio susitarimas vertinamas kritiškai“, – BNS aiškino A.Lukošaitis.

Vienu sėkmingiausių Vyriausybės per šiuos metus nuveiktų darbų politikos mokslininkai įvardija energetikos politikos pakylėjimą į aukščiausio lygio politinę darbotvarkę.

Nors, kaip BNS aiškino A.Kulakauskas, „čia ginčytina“, tačiau „atominės elektrinės reikalo pajudinimas“ irgi patenka tarp svarbiausių sprendimų. Jam pritarė ir TSPMI direktoriaus pavaduotojas Algimantas Jankauskas, o A.Lukošaitis Vyriausybės energetikos politikos iniciatyvas pavadino „iškiliausiu dalyku“.

„Kaip svarbiausią sprendimą įvardinčiau atominės elektrinės statybos projektą. Dabar, žinoma, laukia didelis etapas dėl jo įgyvendinimo, bet iš esmės tai yra pliusas Vyriausybei“, – BNS sakė A.Jankauskas.

„Sakyčiau, kad Vyriausybei pasisekė. Nepaisant paskutinėmis Seimo sesijos dienomis pareikštų interpeliacijų ministrams, kabinetas dirba sėkmingai“, – pridūrė jis.

A.Kulakausko nuomone, šie metai parodė, kad nepaisant fakto, jog valdančioji mažuma turi tik 58 vietas 141-nos vietos Seime , svarbiausiais klausimais Vyriausybė „turi daugumą“ – socialdemokratai ir juos remti pasižadėję konservatoriai sugeba rasti kompromisą.

Paklaustas apie Vyriausybės nesėkmes, A.Kulakauskas minėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) krizę, bet tiesiogiai jos nesiejo su vykdomosios valdžios kompetencijos sritimi. Jo nuomone, jei Vyriausybė tik prasidėjus krizinei situacijai būtų išreiškusi aiškų nepritarimą VSD vadovybės bei parlamento konfrontacijai, situacija būtų buvusi kur kas paprastesnė.

Tuo tarpu politologas A.Lukošaitis kur kas kritiškiau vertina koalicinės Vyriausybės pasiekimus, bet sveikina ją sulaukus pirmojo gimtadienio, kurio, kaip pats teigia, nesitikėjo sulaukti.

A.Lukošaitis įžvelgia kelias problemas, susijusias ne tiek su konkrečiais šio Vyriausybės sprendimais, kiek bendresniu mažumos kabineto veikimo principu.

„Pirmiausia aš manau, kad tokia situacija, kai mažumos Vyriausybę remia formaliai opozicijai priklausanti partija (Tėvynės sąjunga – BNS) neigiamai įtakoja demokratiją apskritai, nes neturime natūralios ir kritiškos opozicijos. Dėl to atsiranda daugybė problemų dėl Vyriausybės kontrolės, ministrų elgesio“, – BNS aiškino A.Lukošaitis.

Be to, jo teigimu, esant mažumos Vyriausybei įstatymų leidyba tampa kur kas „klampesnė“, tai yra įstatymų projektai „įstringa svarstymo stadijoje“.

Taip pat, A.Lukošaičio nuomone, siekis išsaugoti mažumos Vyriausybę suformavo tokią partinę politiką, kuri paskatino „politinių turistų bangą“ – tokiu būdu esą Vyriausybė stiprina savo pozicijas.

Praėjusiais metais liepos 18 d. Seime prisiekė ir gavo įgaliojimus veikti dabartinės keturioliktosios Vyriausybės nariai. Koalicinėje centro-kairės mažumos Vyriausybėje premjero ir 6 ministrų postai priklauso socialdemokratams, 3 – valstiečiams liaudininkams, 2 liberalcentristams ir 2 ministrų portfeliai atiteko „pilietininkams“.

Mažumos Vyriausybė parlamente iš viso turi 58 vietas, tačiau ją remia formaliai opozicijai priklausanti Tėvynės sąjunga, Seime turinti 24 mandatus. Iš viso Seime yra 141 vieta.

Konservatoriai su socialdemokratais yra pasirašę susitarimą, kuriuo įsipareigojo remti mažumos Vyriausybę.

Koalicinė Vyriausybė ir po metų yra beveik tos pačios sudėties – joje pasikeitė tik vienas ministras: socialdemokratą Zigmantą Balčytį finansų ministro poste pakeitė Rimantas Šadžius, iki tol ėjęs viceministro pareigas.

Tačiau per praėjusias dvi savaites Seimo nariai inicijavo nepasitikėjimą net penkiems Vyriausybės nariams: švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, aplinkos apsaugos ministrui Arūnui Kundrotui, krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei bei žemės ūkio ministrei ir valstiečių liaudininkų lyderei Kazimirai Danutei Prunskienei.

Numatoma, jog interpeliacijos procedūra dėl K.Prunskienės vyks Seimo rudens sesijos metu, o likę socialdemokratų ministrai išvengė atstatydinimo parlamentarams nesurinkus privalomos 71 nepasitikėjimą remiančios balsų daugumos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , .

One Response to Mažumos vyriausybės metai buvo iš esmės sėkmingi

  1. Gediminaitis

    Tai ne vyriausybė – tai klaunada,kai vyriausias klaunas „balansuoja“ ant aukštai ištemtos virvės. Darbo nelauk – tik baimė „nenukristi“ ir tik liaupses savo „triukams“ – kvailai liaudžiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.