Garsinės automobilių signalizacijos – praeities atgyvena

Daugelyje Europos Sąjungos šalių tokios apsaugos priemonės dėl neigiamo poveikio aplinkai uždraustos, tačiau pas mus jos ir toliau sėkmingai montuojamos, nors dalis jų neefektyvios, – tuo įsitikino tūkstančiai nukentėjusiųjų, bandę apsaugoti savo turtą

Pavagiami ne tik atsainiai palikti automobiliai, bet ir tie, kuriuose įrengtos sudėtingos bei brangiai kainuojančios apsaugos priemonės. Taupydami pinigus žmonės ieško būdų, kaip pigiau ir efektyviau apsaugoti savo mašinas. Dalis automobilininkų išeitį randa naudodami elektronikos mėgėjų sukurtas savadarbes sistemas. Pasak tokias priemones į automobilius montuojančių meistrų, ilgapirščiams paruošiama tikra staigmena. Profesionalūs automobilių vagys būna išstudijavę populiarių apsaugos priemonių schemas, apsiginklavę prietaisais jų apsaugos kodams įveikti. Netradicinė grandis gali tapti rimtu trukdžiu, bent jau užgaišinti įveikiant neįprastą kliūtį. Tačiau vienos didžiausių šalyje apsaugos ir garso sistemų įmonės atstovo Vaido Martinkaus teigimu, įsirengdami saugos priemones atsitiktiniuose garažuose automobilių savininkai rizikuoja gauti nepatikimai veikiančią, nekokybiškai instaliuotą sistemą ar net sugadinti automobilį.

Lemia klaidų dydis

Automobilių savininkai, susigundę tokia reklama ir garažų meistrų paslaugomis, nežino, kas ir kaip sumontuota automobilyje. Pasak V.Martinkaus, jiems anksčiau ar vėliau teks kreiptis į profesionalių įmonių dirbtuves šalinti signalizacijos, elektros ar degimo sistemos gedimų. „Signalizacijos gedimų ar montavimo klaidų šalinimo kaina priklauso nuo padarytų klaidų dydžio, tačiau ji niekada neviršys žalos, atsirandančios tam tikrą laiką eksploatuojant savadarbes apsaugos sistemas. Jos padidina degalų sąnaudas, sugadina elektronines automobilio dalis, uždega elektros instaliaciją”, – sako ekspertas V.Martinkus. Anot jo, pasitaiko atvejų, kai tvarkant sistemas ar instaliaciją būna išmontuojamos kokybiškos, tačiau nereikalingos detalės. Pavyzdžiui, išimamos nereikalingos relės, nors gerokai daugiau aptinkama įtartinų savadarbių blokelių. Profesionalioje firmoje iš pagrindų atstačius netvarkingą automobilio apsaugos sistemą, jai suteikiama ir garantinė priežiūra.

Vaidino įsilaužėlį

Norėdami įsitikinti, kiek veiksmingos kaukiančios, žviegiančios, čiulbančios, karkiančios ir kitais balsais tylą darkančios automobilių apsaugos priemonės, viename sostinės miegamųjų rajonų atlikome eksperimentą. Pasirinkome tylų ir šiltą vieną šios vasaros vakarų. Link pusiaunakčio, kai aptyla vakaro šurmulys ir atsidarę langus žmonės ruošiasi miegoti, imitavome, kad į automobilį, sergstimą signalizacijos, braunasi vagis. Mūsų eksperimento dalyvis iš pradžių demonstratyviai įtartinai vaikščiojo aplink automobilį, bandydamas sukelti aplinkinių įtarimą. Jis pasilenkdavo prie stiklų atidžiai apžiūrinėdamas salono vidų, paspardydavo ratus. Po kiekvieno stuktelėjimo trumpai suveikdavo garsinė signalizacija. Įsidrąsinęs tariamasis įsilaužėlis pradėjo rakinti duris. Joms atsivėrus, kiemą, iš trijų pusių užstatytą devynaukščiais namais, užliejo signalizacijos kauksmas. Į uždarą erdvę atsimušusio ir sustiprėjusio signalizacijos kauksmo chorą įsijungė dar kelių greta stovėjusių automobilių apsaugos sistemos.

Tikėjomės įvairios reakcijos

Prieš rengdami eksperimentą įvairiai prognozavome situaciją. Pagrindinis jo herojus buvo pasirengęs viskam, netgi būti aplamdytas, jei koks energingas vyras jį sulaikydamas būtų panaudojęs kovos veiksmus. Beveik neabejojome, kad kas nors neapsikentęs ilgą laiką kaukiančios signalizacijos triukšmadario automobilį apmėtys pomidorais, kiaušiniais ar dar kuo nors, tarkim, paleis iš balkono butelį, – dėl ko automobilį eksperimentui paskolinęs savininkas labiausiai nerimavo. Dar vylėmės, kad kas nors paskambinęs iškvies policiją.

Niekas nekreipė dėmesio

Įsilaužėlio vaidmenį atlikęs eksperimento dalyvis neskubėjo. Atsidaręs duris jis atsisėdo prie vairo ir pradėjo apgraibomis čiupinėti prietaisų skydelio apačią, ieškoti pirštais aplink vairo kolonėlę, maigyti sėdynės pakraščius, bandydamas apčiuopti vietas, kuriose tradiciškai įrengiami apsaugos sistemų jungikliai. Visą tą laiką automobilio signalizacija nepaliaujamai kaukė, pragariškas garsas pro pravirus langus ir orlaides veržėsi į visus kiemą juosiančio trijų devynaukščių namų butus. Tariamas įsilaužėlis atsigulęs ant nugaros palindo po prietaisų skydu ir nepaisydamas kaukiančios signalizacijos, pasišviesdamas žibintuvėliu šaltakraujiškai ieškojo jungiklio.

Kova su vėjo malūnais

Laukdami įvykio atomazgos spėliojome, kokios tokio abejingumo priežastys. Atrodytų, jeigu nekreipiama dėmesio dėl kaimyno turto saugumo, tai kaip galima būti abejingam bent jau dėl savo ir artimųjų ramybės. Juk toks stiprus triukšmas sveikatos turbūt neteikia. Net be išsamesnės analizės įvertinus situaciją galima prieiti išvadą, kad kiemuose kaukiančios signalizacijos – toks įprastas dalykas, jog kovoti su šiuo paplitusiu reiškiniu – kaip su vėjo malūnais. Nematydami išeities daugelis tiesiog nenori gadinti sau nervų ir įprato nekreipti į tai dėmesio.

Atspėk kokybę

Kiaurais išmetamaisiais vamzdžiais važinėjantis jaunimas netgi susigalvojo žaidimą – tikrinti signalizacijų kokybę. Esmė labai paprasta – privažiuoji prie stovinčio automobilio ir keletą kartų intensyviai spusteli akceleratoriaus pedalą. Sako, akivaizdu, dauguma prabangių automobilių, kuriuose įmontuota atitinkamos kokybės apsaugos sistema, dažniausiai į tokią provokaciją nereaguoja, nebent pypteli keletą kartų. Pigesni automobiliai „užkimba” ir skelbia pavojų net užkimdami. Turbūt kiekvienas automobilininkas yra girdėjęs daug istorijų, kad nors signalizacija kokybiška ar ypač jautri, vis tiek kas nors neteko garso aparatūros ar net buvo nuvarytas pats automobilis. Draudikų reikalavimu draudžiantysis automobilį jame privalo įrengti atitinkamo lygio apsaugos priemonę. Kitokio pobūdžio reikalavimai jos kokybei nekeliami.

Trikdo net uodas

Eksperto teigimu, automobilio apsaugos sistema gali krėsti išdaigas ne tik dėl blogos kokybės. Pavojaus signalą gali kelti išsireguliavęs smūgio daviklis. Tačiau juos turinčios sistemos – taip pat jau signalizacijų praeitis. Dabar tokias apsaugos sistemas, atvežtas iš Taivano, įrengia smulkios firmelės ir pavieniai meistrai. Geresnės kokybės apsauga gali „nerimauti” dėl signalų, gaunamų iš tūrio daviklių, tarkime, jeigu salone paliktas praviras langas arba skraido uodas, dūzgimu žadindamas daviklius. Bet, pasak eksperto V.Martinkaus, geros kokybės apsaugos sistemos tokius „triukus” greitai perkanda ir signalas „apeina” vietą, keliančią klaidingą pavojaus signalą.

Suriša rankas

Policijos pareigūnų veiksmai labai riboti. Iškviesti jie negali nutildyti kaukiančios signalizacijos. Patrulių įgaliojimai apsiriboja šeimininko nustatymu iš automobilio valstybinio numerio ir sėkmės atveju bandymu jį prikelti iš miegų, kad šis nutildytų kaukiančią savo automobilio signalizaciją. Tačiau tokie tvarkos sergėtojų veiksmai ne visada sėkmingi. Nemaža atvejų, kai automobilis gali būti paskolintas, išnuomotas, pagaliau registruotas kito asmens pavarde. Savininkas gali būti ir išvykęs į kitą vietą. Tik tuomet, jeigu automobilis pastatytas neleistinoje vietoje, trukdo eismui, policijos pareigūnai gali jį nutempti į saugojimo aikštelę. Už viešosios rimties trikdymą pažeidėją gali nubausti ir policija. Sankcija nelabai didelė – nuo įspėjimo iki kelių dešimčių litų. Tačiau automobiliui stovint leistinoje vietoje be savininko niekas neturi teisės jo judinti. Patruliams rankas suriša netobulas įstatymas. Vokietijoje tiesiog buvo uždrausta naudoti garsines signalizacijas ir nebeliko tokios problemos. Policijos atstovai teigia daug kur keliantys šį klausimą, kuris inicijuotų garsinių apsaugos sistemų uždraudimą. Visgi klausimo sprendimas kol kas nejuda nė iš vietos. Nors logiškiausia būtų pasekti toliau pažengusių kaimynų patyrimu ir greičiau atsisakyti praeities atgyvenų.