Įkurtuvių laukusi pirkėja atsidūrė gatvėje

Egzistuojanti teisinė bazė ir naujų būstų pasiūlą viršijanti paklausa nekilnojamojo turto pardavėjams suteikia daugiau teisių nei pirkėjams.

Apie tai byloja pirkėjos nenaudai pasibaigęs konfliktas su pardavėjais – nekilnojamojo turto pardavėjas pakeitė durų spyną, nutraukė prieš dvejus metus abiejų šalių parašais patvirtintą pirminę būsto įsigijimo sutartį ir iškraustė jos daiktus.

Skundai – be atsako

Į tokią situaciją pakliuvo trejus metus Airijoje uždarbiaujanti palangiškė, šią vasarą planavusi su savo mažamete dukra grįžti į gimtinę ir švęsti įkurtuves naujame daugiaaukščių kvartale Klaipėdoje.

Trijų kambarių butas naujos statybos daugiaaukštyje Žolynų gatvėje privertė suremti ietis šio turto pardavėją – bendrovę „Agrekas“ ir palangiškės Julijos Šeštokienės interesus įgaliotą atstovauti jos mamą Olgą Lacvikienę.

Beveik dvejus metus trukęs įkurtuvių laukimas baigėsi tuo, kad kovo 16-ąją O. Lacvikienė kartu su savo vyru, atvykusi į dukters vardu perkamą ir baigiamą įrengti butą, nebegalėjo į jį patekti. Ant durų pakabintame lapelyje UAB „Agrekas“ direktorius Artūras Kaktavičius pranešė, kad durų spyna yra pakeista.

Anot Lacvikų, tokių priemonių prieš juos pardavėjas neva ėmėsi todėl, kad dėl pateisinamų priežasčių jie pavėlavo atvykti į buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymą.

Palangiškiai spėja, kad pardavėjas sukūrė konfliktinę situaciją dirbtinai, esą siekdamas atsikratyti statybos defektus fiksavusiais naujakuriais, pateikusiais pardavėjui ne vieną skundą. Pirkėjų teigimu, į raštu pateiktus nusiskundimus reaguota nebuvo.

„Išsiskyrusi ir Airijoje dirbanti mūsų dukra preliminarią 238 600 litų vertės trijų kambarių buto įsigijimo sutartį pasirašė dar 2005-ųjų rugpjūtį. Remiantis šiuo dokumentu, pardavėjas su pirkėju įsipareigojo sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį po metų – 2006-ųjų birželį. Tačiau statybos užsitęsė iki šių metų pavasario. Nepaisant to, laukėme, nes pardavėjui už vėlavimą jokios sutartinės sankcijos nenumatytos. Su banku jau pasirašyta būsto kreditavimo sutartis, atsivežta dalis naujų baldų, pasirašytos kitų namų apyvokos daiktų užsakymo sutartys“,- pasakojo Lacvikai, į dukters buitį investavę per septynis tūkstančius litų.

Įpainioti paštininkai

Lacvikų teigimu, pagrindas, kuriuo remiantis pardavėjas nutraukė pirminę sutartį, atsirado šių metų kovo viduryje, kai registruotu laišku jiems buvo atsiųstas kvietimas atvykti pasirašyti buto priėmimo-perdavimo aktą.

„Tačiau pranešimas, parašytas dar kovo 8-ąją, atėjo pavėluotai – kovo 15-ąją. Palangos kurjerių tarnyba laišką gavo kovo 13-ąją, bet, mūsų neradę namie, pranešimą paliko pašto dėžutėje. Jį aptikau tik grįžusi iš darbo vakare, o laišką atsiėmiau kovo 16-osios popietę, po pamokų. Tada paaiškėjo, jog tądien, 15 valandą, turėjau atvykti į „Agreko“ biurą uostamiestyje“,- pasakojo mokytoja dirbanti O. Lacvikienė.

Moteris teigia iš karto paskambinusi „Agreko“ vadovui ir paaiškinusi situaciją, tačiau netrukus jai buvo pranešta, kad laiku neatvykusi, O. Lacvikienė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl preliminari sutartis nutraukta pardavėjo iniciatyva.

„Agreko“ direktorius A. Kaktavičius „Vakarų ekspresui“ teigė, jog konfliktas su palangiškiais – pirmas toks atvejis šimtus butų statančios ir juos parduodančios įmonės veikloje.

Jis nesutiko su palangiškių pretenzijomis, esą pranešimas paštu jiems nusiųstas per vėlai: „Mes savo darbą atlikome, siuntėme ne tik registruotą laišką, bet ir pranešimą elektroniniu paštu. O preliminarioje sutartyje aiškiai parašyta, kad visi pranešimai laikomi tinkamai įteiktais kitai šaliai, jeigu jie perduoti šalių atstovams siunčiant registruotais laiškais ar elektroniniu paštu.“

A. Kaktavičius parodė turįs ir UAB „Žemaitijos paštas“, ir K. Patašiaus individualios įmonės Kurjerių tarnybos paaiškinimus, kurie byloja, jog „Agreko“ registruotas laiškas paštininkus pasiekė kovo 13-ąją, o kurjeriai jį įteikė palangiškei kovo 16-ąją.

Nusibodo pretenzijos

„Agreko“ interesus ginantis teisininkas Nerijus Katilius pridūrė, kad, be vėlavimo į buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymą, bendrovę nutraukti sutartį su pirkėjais paskatino esą nepagrįstos jų pretenzijos.

„Agrekas“ santykius su klientais grindžia ne tik teisiniais, bet ir žmoniškumo principais. Be to, kad ponia Lacvikienė bergždžiai buvo kviečiama pasirašyti reikiamus dokumentus net kelis kartus, ši moteris nuolat reiškė nepasitenkinimą, rašė skundus ir nesileido į jokius kompromisus“,- sakė N. Katilius.

Jo teigimu, kadangi preliminarioje sutartyje yra punktas, suteikiantis pardavėjui teisę ją nutraukti, juo ir buvo pasinaudota – „Agrekas“ turi gerą vardą ir vykdo savo veiklą sąžiningai, todėl nenutraukia sutarčių nei piktybiškai, nei statybų metu sukčiauja po kurio laiko keldamas nekilnojamojo turto kainas. Tačiau palangiškių atveju esą apie jokį geranoriškumą negalėjo būti jokios kalbos, todėl vos gavę O. Lacvikienės skundą dėl realiai neegzistuojančių statybos defektų, ėmėsi ruoštis teismui.

2005 m. rugpjūtį sudarytoje pirminėje sutartyje rašoma, jog šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl penkių priežasčių. Viena jų – jei pirkėjas sutartyje numatytais terminais nevykdo šios sutarties. Sumokėtas avansas – 24 000 Lt – tokiu atveju negrąžinamas.

Kreipsis į teismą

Teisme savo interesus ginti nusiteikę palangiškiai ruošiamame ieškinyje teigia, kad pirkėja laikėsi visų sutartinių įsipareigojimų. Sykiu pažymima, kad dar vasario mėnesį bendrovei „Agrekas“ pateiktas raštiškas prašymas pašalinti statybų defektus – sutrūkusias lubas kambariuose, drėkstančias balkono lubas, skilinėjančias sienas, nekokybiškai nudažytas sienas, išsipūtusią stogo dangą.

Teismo prašoma preliminarios sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu, įpareigoti UAB „Agrekas“ per nustatytą terminą užbaigti turto įsigijimo sandorį bei priteisti iš šios bendrovės bylinėjimosi išlaidas.

„Agreko“ teisininkas N. Katilius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad įmonės sprendimas palangiškių atžvilgiu yra teisėtas, o kas teisus – spręs teismas.

Pardavė kitiems

„Agreko“ teisininkas mūsų dienraščiui sakė, kad, nepaisant konfliktų, taikaus susitarimo galimybė su pirkėjais iki civilinio ieškinio nagrinėjimo pradžios dar yra. Tiesa, su sąlyga, kad „pirkėjos atstovės motina „taps geranoriškesnė“.

Tačiau po O. Lacvikienės skambučio teisininkui paaiškėjo, kad bendrovė „Agrekas“ nebeketina ieškoti su ja jokių kompromisų.

Vienas iš „Agreko“ savininkų bei bendrovės „Palangos statyba“ valdybos pirmininkas Rimantas Jasiukėnas „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad taikaus susitarimo nebebus: „Butas už tą pačią kainą jau parduotas kitiems žmonėms, o jame buvę daiktai aprašyti su anstoliais ir policija bei nuvežti saugoti į sandėlį. Poniai Lacvikienei galime tik grąžinti sumokėtąjį avansą, jeigu ji parašys prašymą.“

Anot jo, nors šis konfliktas nemalonus abiems pusėms, tačiau įmonė esą neturėjo kitos išeities bei atmetė pirkėjos motinos O. Lacvikienės pretenzijas dėl statybinio broko: „Nereikia norėti, kad naujame name nebūtų mažų trūkumų, tačiau pirkėjų interesai yra apsaugoti penkerių metų laikotarpiui suteikiama garantija.“

Sąžinės reikalas

Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas

Lietuvoje galiojantys teisės aktai nedraudžia sudaryti nekilnojamojo turto preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis dar tik planuojant jo statybas. Jomis iš anksto įsipareigoję pirkėjai statybų metu iškilus ginčams bei nepasiekus kompromiso, savo interesus gali ginti tik teisme, mat pirminis susitarimas negarantuoja, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris įvyks.

Vienas iš esminių preliminariųjų sutarčių bruožų yra tas, kad jų negalima reikalauti įvykdyti natūra. Šio ikisutartinio dokumento pasirašymas – tai rimto ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį įrodymas, sukeliantis teisines pasekmes bei įpareigojantis. Tačiau kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinta, dėl kurios šalies kaltės pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma, ar yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Jei derybų metu šalys nesutaria ar vienai šaliai yra nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti derybas tęsti ar taikyti atsakomybę. Mat šalių teisė derėtis ir tartis dėl abiem priimtinų sąlygų nėra absoliuti, o civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, jeigu viena iš šalių elgiasi nesąžiningai.

„Tai pirmas toks atvejis šimtus butų statančios ir juos parduodančios įmonės veikloje“

„Pardavėjas sukūrė konfliktinę situaciją dirbtinai, siekdamas atsikratyti statybos defektus fiksavusiais naujakuriais, pateikusiais pardavėjui ne vieną skundą“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.