Piktžolėse ir mauruose skendinti Danė ir jos paupiai ateityje gali tapti Klaipėdos pasididžiavimu.
Bus prieplaukų
Savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyrius subrandino idėją parengti didelės teritorijos studiją. Tai – Danės paupiai nuo Biržos tilto miesto centre iki miesto ribas kertančio Palangos plento.
„Ši teritorija užima apie 440 hektarų. Specialistai siūlys, kurias Danės paupio dalis palikti poilsio parkams, kurias panaudoti vandens ir kultūros turizmo plėtrai, kokius plotus numatyti gyvenamosios ar komercinės paskirties statiniams. Bus įvertintos ir Danės pakrantėje esančios pramonės įmonės – ar nebūtų tikslinga keisti jų užimamų teritorijų paskirtį. Vandens tu-rizmo galimybėmis jau domisi lenkai”, – priminė Investicijų ir verslo plėtros skyriaus specialistė Jurgita Dumbauskaitė.
Kaimai nyksta
Paupių kaimas, kur yra vadinamoji Žemės ūkio mokykla (seniesiems klaipėdiečiams tai vis technikumas), dar prieš keletą metų priklausė Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijai. Dabar kaimai iki Palangos plento atiduoti miestui. Seniūnijai liko Ginduliai, Jakai ir visa kita, kas už Palangos plento juostos.
„Dabar dažniau jaučiuosi vaikštantis po Sendvario miestą, o ne po seniūniją. Iškilo ištisi klaipėdiečių statomi ir jau gyvenami kvartalai. Viskas pasikeitė labai sparčiai. Seniūnijoje liko tik kelios karvės. Nyksta kaimai. Ir seniūnija dabar – nei priemiestis, nei miestas, nei kaimas… Pats nežinau kas”,- kalbėjo Sendvario seniūnas Juozas Lingis.
Seniūnijos būstinė dabar yra Jakuose. Anksčiau ji buvo Paupių kaime. Per jį baigiamas įrengti šiaurinis miesto apvažiavimo kelias.
Tiltas žvelgia į ateitį
Tiltas per Danę greta vadinamosios „fanerinės” baigiamas kapitališkai suremontuoti, šalia pastatytas ir naujas.
Po tiltu kairėje Danės krantinėje palikta pėsčiųjų „pralanda”. Panašu, kad tai – pirmasis žingsnelis į pakrančių modernizavimą. Vandens ar dviračių turistai, pėstieji turės kada nors įrengtą romantišką taką – su Europos automobilių gausmu virš galvos.
Molio skardžiu nusileidus nuo tilto pylimo, žingsnį sustab-do skardžiabalsės lakštingalos, pasislėpusios pakrantės krūmuose. Numintas takelis vandens link. Aplink žolė sulig žmogaus ūgiu. O būdavo taip švariai nuganyta.
Miesto ganyklos
Palei Danę kadaise buvo užliejamos lankos. Vandeniui atslūgus, pieva likdavo natūraliai patręšta.
Viskas atrodė kaip dainoje – „žveng žirgelis lankoj…”. Tik ganydavosi ne žirgai, o darbiniai arkliukai, po kelias karves, avis. Ir tai buvo miestiečių, ne kaimiečių ūkis. Iš kaimų atvilioti žmonės apsigyvendavo bet kokiose po karo išlikusiose lūšnose, ieškodavo laisvų plotų susiarti žemę, sodinti bulves, daržoves. Jei nerasdavo, patys suręsdavo pašiūres gyvuliams. Po darbo dirbo dar daugiau nei darbe ir taip kėlė Klaipėdos gerovę.
Dabar ir žolė sulaukėjusi. Lankoje jau seniai nebesirenka klaipėdiečių šeimos pasėdėti, aptarti giminės reikalų. Buvo paprotys „aplaistyti” gautą algą. Vaikai cypdavo iš džiaugsmo gavę po gurkšnį limonado „Diušės” ir nubėgdavo maudytis į Dangę (niekas Dane šios upės nevadino!). Vanduo buvo perregimas. Varžydavosi vaikai, kas daugiau žuvyčių suskaičiuos.
Nušienauta brydė
Paupio džiunglės veda iki tilto per geležinkelį. Čia dar yra „viensėdijų”, pasislėpusių ne tik už neperžengiamų krūmų, bet ir už tvorų su spygliuotomis vielomis.
Vienoje vietoje nuo Joniškės gatvės iki upės nuveda nušienauta brydė. Tai kapinių lankytojų ir prekiautojų gėlėmis trasa iki vandens.
Prie buvusių fabrikų pakrantė vis negražesnė, užteršta net nesuprasi kuo. Bet sėdi jauna mama, šalia vaikišką vežimėlį su mažyliu pasistačiusi. Pučia tirštus kamuo-lius cigaretės dūmų ir padūmavusiu žvilgsniu žvelgia į aną upės krantą, kur kadaise stovėjo barakai. Juose gyveno klaipėdiečiai, pasiskirstę šeimai po kambariuką. Be langų, bet su „patogumais” į skardinį kibirą.
Iš viso to kaip buvę liko tik senojo „Artojo” fabriko, gaminusio trąšas, stogų kontūrai. Ir tie jau lyg ir miestas…