Alytiškiai medžio drožėjai Kęstutis Benedikas ir Artūras Zienka dalyvavo tarptautiniame skulptorių simpoziume Petrozavodske (Karelija).
„Šaunuoliai, vyrai!..”
Kvietimas į birželio mėnesį vykusį tarptautinį skulptorių simpoziumą Petrozavodske medžio drožėjams K.Benedikui ir A.Zienkai buvo tikrai malonus netikėtumas. Alytiškiams pasitaikė puiki galimybė dirbti drauge su profesionaliais skulptoriais iš Suomijos, Rusijos ir kitų šalių.
Simpoziumo dalyviams buvo pasiūlyta kurti medines skulptūras laisva tema, tačiau daugumoje darbų, anot pašnekovų, vyravo moters tema. Pradėję savo darbus – Kęstutis sukūrė skulptūrą „Perkūnas”, Artūras išdrožė „Undinę” – alytiškiai sulaukė didelio žiūrovų palaikymo, mat jų kūriniai išsiskyrė iš bendro simpoziumo konteksto.
Kiti jo dalyviai drožė abstrakcijas, o lietuviai pademonstravo liaudies meno tradicijomis paremtą realistišką drožybą, kuri labai patiko Petrozavodsko gyventojams. Pastarieji stoviniavo prie krantinėje išrikiuotų darbų ir negailėjo Kęstučiui bei Artūrui komplimentų: „Šaunuoliai, vyrai!..”.
Nustebino švara ir nepjauta veja
„Stipriausias kelionės įspūdis – nuoširdus bendravimas su žmonėmis, kurie mus priėmė labai šiltai, tarsi tai būtų ne pirmoji pažintis, o seniai matytų draugų susitikimas. Taip jau yra, kad menininkai visame pasaulyje labai greitai randa bendrą kalbą”, – džiaugėsi Kęstutis ir Artūras, su šypsena prisiminę vieno simpoziumo dalyvio, kalvio, grasinimą… užvirinti traukinio ratus, kad draugiški drožėjai iš Lietuvos ilgiau pasiliktų svetingoje Karelijoje.
Lietuviams simpoziume teko patirti ir legendinį rusišką vaišingumą. Pašnekovai šypteli, jog po pilną stiklinę gerti tikrai niekas nevertė, tačiau taurelių, žinoma, irgi neteko matyti… Apie vidurnaktį, baigę darbą (Petrozavodske tuo metu buvo baltosios naktys, todėl miegoti niekas neskubėjo), simpoziumo dalyviai susitikdavo prie vakarienės stalo. Alytiškiai stebino kolegas rusų kalbos žiniomis, o ypač – neišsenkančiu rusiškų dainų repertuaru. K.Benedikui jos priminė ir metus, praleistus armijoje. (Beje, alytiškiams teko sutikti rusų, tarnavusių Alytaus kariniame dalinyje, jie labai domėjosi, kaip dabar gyvuoja mūsų miestas.)
Kęstutis ir Artūras prisipažįsta, jog Petrozavodske jų laukė keletas netikėtumų. Mieste, kuriame sunku pamatyti numestą šiukšlę, net prie svarbiausių pastatų žaliavo nešienautos vejos. Kitaip nei tikėtasi, drožėjų Karelijoje nepuolė uodai, nors lietuviai buvo iki dantų apsiginklavę įvairiais purškalais nuo vabzdžių.
Ir ne dailininkas čia gali pradėti tapyti
Ypač didelį įspūdį alytiškiams drožėjams paliko ir nuostabi Karelijos gamta („ir ne dailininkas čia gali pradėti tapyti!”) bei kelionė į salą Onegos ežere, kurioje pastatyta unikali senovinė cerkvė. Legenda pasakoja, jog auksarankis meistras ją pastatęs be vinių – jų atvežti žadėjęs caras Petras I, tačiau savo pažadą pamiršęs. Vien kirviu pastatęs medinę cerkvę su keliais kupolais, baigęs darbą meistras išmetė jį į ežerą ir pasakė: „Kito tokio statinio nebuvo, nėra ir niekada nebus!”.
Kai alytiškiai medžio drožėjai K.Benedikas ir A.Zienka viešėjo Petrozavodske, saloje buvo švenčiama tradicinė šventė, per kurią į vandenį taip pat išmetamas kirvis. „Nežinia, gal… kokiai undinei į galvą pataikė?” – šmaikštavo drožėjai, rimtais veidais užtikrindami, jog prie didelio Onegos ežero, lietuviams labiau panašaus į jūrą, tikrai turėtų gyventi ir paslaptingosios undinėlės…
Norėtų pasikviesti į Alytų
Į Alytų medžio drožėjai K.Benedikas ir A.Zienka parsivežė ne tik simpoziume sukurtų dviejų metrų aukščio skulptūrų (kaip ir kitų simpoziumo dalyvių sukurti darbai, jos bus įkurdintos Petrozavodsko teatre, muziejuje, kitose įstaigose) nuotraukas, puikių įspūdžių, bet ir naujų profesinių įgūdžių. Anot pašnekovų, jiems buvo labai naudinga dirbti šalia profesionalių skulptorių, negailėjusių drožėjams naudingų patarimų.
Alytiškiai medžio drožėjai Petrozavodske užmezgė daug ryšių, susirašinėja su naujaisiais pažįstamais elektroniniu paštu ir labai norėtų ateityje juos pasikviesti į Alytų – galbūt Dzūkijos sostinėje taip pat galėtų būti surengtas tarptautinis drožėjų pleneras?
Saulė Pinkevičienė