Seimas nebegrįš prie rudens sesijai atidėtų rentų kadenciją baigusiems parlamentarams, prognozuoja premjeras Gediminas Kirkilas, kuris neigia bet kokį ryšį su visuomenę papiktinusios idėjos autoryste.
„Manau, kad šis klausimas yra baigtas ir prie jo grįžtama nebus”, – sakė premjeras Lietuvos radijui antradienį.
Galutinį sprendimą dėl daug diskusijų sukėlusio valstybinių pensijų – rentų – skyrimo buvusiems parlamentarams Seimas praėjusią savaitę nukėlė į rudens sesiją, nors joms po pateikimo pritarė. Rentų sumanytojai pripažįsta, kad sprendimą atidėjo iš dalies dėl ypatingai neigiamos visuomenės reakcijos.
Pataisas pateikė daugumos Seimo frakcijų – socialdemokratų, valstiečių liaudininkų, liberalcentristų, darbiečių, Liberalų sąjūdžio, socialliberalų bei liberaldemokratų – atstovai.
G.Kirkilas tuo tarpu teigia, kad jo vadovaujami socialdemokratai ar jis pats asmeniškai inicijavo rentų eksparlamentarams svarstymą.
„Netiesa, kad rentos buvo iškeltos Socialdemokratų partijos iniciatyva. Juo labiau netiesa, kad, kaip rašo žiniasklaida, tai yra vos ne mano idėja. Aš kategoriškai tą paneigiu”, – sakė G.Kirkilas.
„Tai buvo visų partijų iniciatyva, ją pasirašė visų frakcijų seniūnai, net neatsiklausę Vyriausybės nuomonės. Galiu pasakyti, kad socialdemokratai šiam projektui nepritaria. Aš taip pat jam nepritariu”, – pridūrė premjeras.
Pagal projektą, parlamentaras, išdirbęs vieną kadenciją Seime, o paskui neradęs darbo, kas mėnesį iki gyvos galvos iš valstybės iki gyvos galvos galėtų gauti maždaug 1700 litų rentą. Triskart perrinktų parlamentarų renta viršytų 3000 litų.
Valstybės renta nebūtų mokama, jei Seimo narys mandatą prarado apkaltos būdu, taip pat, jei yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba eksparlamentaras gauna kitą darbo užmokestį.
Svarstant rentas prie Seimo vyko piketai, kurių dalyviai protestavo prieš jų skyrimą buvusiems parlamentarams.