Lietuvos kaime mažėja gyventojų, dirbančių žemės ūkio srityje.
2005 metais užimtųjų žemės ūkyje skaičius siekė 194 tūkst. žmonių, o pernai jų sumažėjo iki 72,8 tūkst. ir tai sudarė 11 proc. visų šalyje dirbančiųjų skaičiaus.
Tokius rezultatus gavo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI), Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikęs taikomąjį mokslinį darbą „Mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra kaimo vietovėse”.
Pasak LAEI Kaimo plėtros skyriaus specialistės Erikos Ribašauskienės, atliekant tyrimą siekta keleto tikslų. Vienas jų – pradėti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros kaimo vietovėse stebėseną. Iki šiol Statistikos departamentas neišskirdavo kaimo vietovių, tad pasiūlymai buvo pateikiami apskritai verslui. Tačiau kaimo verslas turi savo specifiką, problemas, plėtros tempus. Kaime atsiranda vis daugiau paslaugų vartotojų – dalis gyventojų keliasi iš miesto gyventi į kaimą.
Kitas tyrimo aspektas – pažiūrėti, ko realiai reikia kaimo verslininkams, išgirsti jų nuomonę. LAEI atlikto tyrimo metus nustatyta, kad daugiausia mažų ir vidutinių įmonių įsikūrę Kauno, Vilniaus ir Šiaulių apskrityse. Praėjusių metų duomenimis, net 75 proc. iš jų yra mikroįmonės, pagal teisinę formą – individualios įmonės. 2006 metais, palyginti su 2004-aisiais, darbuotojų skaičius mikroįmonėse augo 16 proc., mažose – 15 proc., vidutinėse – 7 proc.
Per trejus metus pajamos, tenkančios mažai ir vidutinei įmonei, išaugo daugiau kaip 40 proc., bet išliko 1,5 karto mažesnės nei mieste. Didžiausios pajamos – pramonėje ir statyboje.
Nustatyta, kad kaimo verslininkai gana išradingai ieško realizacijos rinkų, tačiau dar mažai taiko technologinių bei organizacinių naujovių. Todėl ateityje jiems gali būti labai sunku konkuruoti.
LAEI atliktame tyrime konstatuojama, kad kaimo verslininkams, neturintiems pakankamai nuosavų lėšų, turėtų būti sudaryta galimybė pasiskolinti.