Aukščiausiųjų valstybės tarnautojų darbas neįsivaizduojamas be atstovo spaudai. Premjerui Gediminui Kirkilui pakanka patarėjo viešiesiems ryšiams. Su žurnalistais jis dažniausiai bendrauja pats. Ar dėl to nenukenčia tiesioginės Vyriausybės vadovo pareigos?
Pernai liepą suformavus Gedimino Kirkilo vadovaujamą Vyriausybę, ankstesnio premjero Algirdo Brazausko atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė tapo naujojo ministro pirmininko patarėja ryšiams su visuomene. Atstovo spaudai kėdė taip ir liko laisva.
Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas LŽ teigė, kad vienu metu G.Kirkilas dar svarstė galimybę dirbti su dviem specialistais, tačiau vėliau šios minties atsisakė. „Su premjeru esu apie tai kalbėjęs. N.Pumprickaitė gerai tvarkosi. Pats tai matau, girdžiu ir gerus premjero atsiliepimus”, – sakė kancleris.
Nežada ieškoti
Premjeras G.Kirkilas, paklaustas, ar jam iš tiesų nereikia atstovo spaudai, tikino nežadantis jo ieškoti. „N.Pumprickaitė dirba viešųjų ryšių patarėja ir visiškai susitvarko su šiuo darbu”, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Jis nenorėjo sutikti su nuomone, kad nuolat būdamas žiniasklaidos akiratyje pats tarsi atlieka atstovo spaudai vaidmenį. „Niekada nesiimu šių pareigų. Manęs žurnalistai klausia, aš atsakau”, – tikino G.Kirkilas. Jis pabrėžė, kad tai netrukdo jam eiti tiesioginių pareigų, esą tereikia turėti tinkamą darbo sistemą.
Pakanka kitos veiklos
N.Pumprickaitė teigė dirbanti ir premjero patarėja, ir atstove spaudai. „Dvigubos algos negaunu. Priešingai, taip sutaupomas vienas etatas”, – sakė ji. Patarėja tikino puikiai susitvarkanti su darbu. „Gal jums ir trūksta ko nors”, – ironizavo N.Pumprickaitė. Ji teigė mananti, kad skelbti premjero nuomonę yra ne vienintelis atstovo spaudai darbas. Anot N.Pumprickaitės, toks jos veiklos pobūdis buvęs A.Brazausko vyriausybėje, toks liko ir dabartinėje. „Jei G.Kirkilas linkęs pats bendrauti su žurnalistais, man pakanka ir kitokios veiklos”, – teigė patarėja.
Vyriausybės spaudos tarnybos vadovas Vygantas Švoba LŽ tikino, kad atstovo spaudai skyrimo nereglamentuoja jokie dokumentai, premjeras pats sprendžia, turėti tokį žmogų ar ne. V.Švoba atkreipė dėmesį, kad patarėjo viešiesiems ryšiams ir atstovo spaudai funkcijos susietos. „Matyt, tokia premjero valia”, – spėjo tarnybos vadovas.
Mėgsta kalbėti pats
Kadaise Vyriausybei vadovavusio Gedimino Vagnoriaus buvęs atstovas spaudai Albinas Pilipauskas įsitikinęs, kad G.Kirkilas pats puikiai save reprezentuoja žiniasklaidai. „Viešųjų ryšių atžvilgiu, jam lygių nėra. Nežinau, ką daro kiti. Jų beveik negirdėti”, – sakė A.Pilipauskas.
Tačiau jam kyla abejonių, ar premjerui pakanka laiko tiesioginėms pareigoms. „Akivaizdu, kad premjeras daug dėmesio skiria žinių laidoms, politikos komentarams, kuriems pasirengti reikia laiko. Todėl manytina, kad gali neužtekti laiko esminėms problemoms spręsti”, – svarstė A.Pilipauskas.
Vieno atsakymo nėra
Kas geriau – tiesiogiai su visuomene bendraujantis valstybės tarnautojas ar jo nuomonę pateikiantis atstovas spaudai – vienareikšmiškai atsakyti negalėjo ir viešųjų ryšių specialistai. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Viešosios komunikacijos katedros docentė Auksė Balčytienė sakė, kad šiuo klausimu esama visokių nuomonių, tačiau universalaus sprendimo nėra.
Pasak jos, atstovas spaudai turi būti artimas pareigūnui žmogus, pelnęs jo pasitikėjimą. „Premjeras patiki jam dalį bendravimo pareigų per susitikimus su žiniasklaidos atstovais, visuomene. Taip sumažinamas Vyriausybės galvai tenkantis darbo krūvis”, – sakė A.Balčytienė. Atlikusi tyrimą Europos Komisijoje (EK), ji pabrėžė, kad ši institucija imasi naujos komunikacijos strategijos. Stengiamasi, kad EK būtų matoma ne tik kaip institucija. „Siekiama, kad viešumoje būtų matomi politikai, komisarai ir kuo mažiau bendraujama per tarpininkus. Nors jie ir profesionalai, kur kas geriau pasirengę bendrauti, gebantys tiksliau ir greičiau perduoti žinią ar nuomonę”, – pabrėžė docentė.
Jos nuomone, jei politikas yra patraukli asmenybė, gebanti raiškiai išsakyti savo nuomonę, sprendimas visiškai atsisakyti atstovo spaudai arba susiaurinti jo pareigas gali būti vertinamas teigiamai.
Kita vertus, A.Balčytienė ragina neprarasti saiko. „Pareigų gausa nepadeda kurti energingo, jauno, greitai į permainas reaguojančio politiko įvaizdžio”, – sakė ji.