Piliečiai, kurių žemė buvo nacionalizuota ar neteisėtai nusavinta, negalės prašyti atkurti nuosavybės teisių valstybinių parkų ar draustinių teritorijoje.
Tai ketvirtadienį nusprendė Konstitucinis Teismas, priėmęs nutarimą, jog neteisėtai nacionalizuotos nuosavybės atkūrimą valstybiniuose parkuose ir draustiniuose reglamentuojančios įstatymo nuostatos prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Anksčiau piliečiai galėjo prašyti neteisėtai nusavintą jų žemę sugrąžinti valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, nepaisant to, kad iki neteisėtos nacionalizacijos jų žemė nebuvo tokio parko ar draustinio dalis.
Taip pat asmenys, kurie turėjo žemės parko ar draustinio teritorijoje, bet patys negyveno joje, nebegalės atkurti nuosavybės teisių šiose ypatingai saugotinose teritorijose, nors anksčiau tai nebuvo draužiama.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, kad asmeniui vietoje jo kitoje vietovėje turėtos žemės kaip lygiavertis turtas būtų perduodama nuosavybėn žemė, esanti ypač vertingoje vietovėje.
Toks teisinis reguliavimas, anot Konstitucinio Teismo, sudarytų teisines prielaidas atsirasti sunkiai kontroliuojamiems ypač vertingų vietovių kokybiniams pokyčiams ir būtų nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės principu.
Tačiau nutarime pabrėžta, kad jei asmuo gyvena valstybiniame parke ar draustinyje ir turėjo jame žemės, kuri buvo neteisėtai nusavinta, bet negali būti grąžinama natūra, vietoje jo turėtos žėmės gali būti suteikiamas lygiavertis plotas kitoje to valstybinio parko ar draustinio teritorijos dalyje.
Bet, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas neturi sudaryti teisinių prielaidų atsirasti sunkiai kontroliuojamiems ypač vertingų vietovių kokybiniams pokyčiams, kurie galėtų atsirasti dėl labai suaktyvėjusios ūkinės veiklos.
Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikomos ne tik žemės, bet ir miškų plotų bei vandens telkinių nuosavybės teisių atkūrimui.