Dialogui su Rusija dabar ne pats palankiausias metas, teigia konferencijoje Seime apie Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius kalbėjęs premjeras Gediminas Kirkilas.
„Lietuva, kaip ir kitos mūsų kaimynės, (…) turi ir istorinio, ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su Rusija patyrimą, tačiau vidaus situacija – įtempta politinė darbotvarkė dėl artėjančių prezidento rinkimų – šiandieninėje Rusijoje kuria ne pačias palankiausias sąlygas dialogui bei kelia klausimą, kokia demokratija kuriama Rusijoje”, – pabrėžė G.Kirkilas.
Jo teigimu, siekiant iš tikrųjų įtvirtinti ES ir Rusijos strateginę partnerystę būtini trys esminiai sutarimai: dėl energetinio saugumo, užšaldytų konfliktų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) erdvėje (konfliktai Padnestrėje (Moldova), Pietų Osetijoje ir Abchazijoje (Gruzija) – BNS) bei dėl regioninio bendradarbiavimo įtraukiant Kaliningrado sritį.
G.Kirkilas taip pat išsakė savo abejones dėl Rusijos, kaip energijos resursų tiekėjos, patikimumo ir išdėstė Lietuvos siekius energetinio saugumo srityje.
„Lietuva norėtų, kad Rusija vykdytų savo, patikimos tiekėjos įsipareigojimus, ir būtų užtikrintas patikimas naftos ir dujų tiekimas”, – sakė G.Kirkilas, priminęs praėjusiais metais dėl neaiškių priežasčių nutrūkusį naftos tiekimą įmonei „Mažeikių nafta” naftotiekiu „Družba”.
Dar vienas svarbus veiksnys, sąlygojantis būsimus ES bei Rusijos santykius, anot G.Kirkilo, yra kaimyninių regionų stabilumas.
„Išsiplėtus ES ir geografiškai priartėjus prie NVS, šio regiono saugumas ir stabilumas tapo strateginiu ES interesu. Ateityje čia neturi likti jokių pilkųjų zonų. Deja, realybėje nematome tokio vienareikšmiško vaizdo”, – teigė premjeras.
Pabrėžęs, jog tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai, santykiai su Rusijos Kaliningrado sritimi yra prioritetiniai, G.Kirkilas teigė manantis, kad „kartais susidaro įspūdis, jog ES siekia ambicingesnių tikslų dėl Kaliningrado socialinės ir ekonominės plėtros nei pati Rusija”.
Jo manymu, „Rusijai neretai rūpi ne srities vidaus pajėgumų plėtojimas, ne papildomos galimybės integruotis į regioną, o tik maksimaliai laisvas krovinių tranzitas tarp Kaliningrado ir pagrindinės Rusijos dalies”.
Užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno nuomone, šiuo metu ES ir Rusijos santykiai išgyvena ne pačius geriausius laikus – juos temdo įvairūs klausimai, tarp jų ir nesprendžiamas naftos tiekimo vamzdynu į Lietuvą atnaujinimo klausimas ar mįslingi ES piliečių dingimai Rusijos teritorijoje (ministras tikriausiai turėjo mintyse lietuvio verslininko Stanislovo Juciaus dingimą Kaliningrado srityje – BNS).
„Tikimės, kad Rusija artimiausiu metu pateiks atsakymus į visus mums rūpimus klausimus, nes skaidrumas ir tarpusavio pasitikėjimas – esminiai kaimyniškos partnerystės principai”, – konferencijoje sakė P.Vaitiekūnas, prieš tai pabrėžęs, kad Lietuva pirmoji laimi arba nukenčia, kintant ES ir Rusijos santykių pobūdžiui.
Tarptautinę konferenciją Lietuvos Seime surengė Europos Parlamento Socialistų grupė ir Lietuvos socialdemokratų partija.