Turtuolių kišenėje – ir šalies gamta

Turtingų žmonių norui įsikurti gražiausiose vietose valdininkai priešinasi neilgai. Žvėryno bendruomenė piktinasi dėl verslininko Beno Gudelio netoli savo gyvenamojo namo statomo modernaus baseino.

Jeigu esi turtingas ir įtakingas, Lietuvoje gali pasistatyti bet kokį namą ir bet kur – kad ir gražiausioje, garbingiausioje vietoje, išskyrus galbūt tik sostinės Gedimino kalną.

Jei turtuolio pasirinkta vieta turi saugomos teritorijos statusą, tai irgi ne kliūtis. Paslaugūs valstybinių įstaigų klerkai parengs reikiamus dokumentus įstatymų draudimams apeiti.

Tiesa, iš pradžių gali tekti sumokėti simbolinio dydžio baudą už savavališką statybą. Vėliau ši statyba bus įteisinta ir jau niekas neturės teisės vadinti jos savavališka.

Pagal šią gudriai sumanytą schemą vaizdingose Lietuvos vietose išdygo ir toliau dygsta daugybė pastatų, kurių savininkai – garsūs politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai. Šiuo būdu pasinaudojo ir vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Benas Gudelis.

Draudimų daug

Iš JAV atvykęs į Lietuvą ir čia tapęs vienos didžiausių alkoholio ir cigarečių importuotojų mūsų šalyje įmonės „Bennet Distributors”, taip pat kosmetikos ir parfumerijos bendrovių „Fragrances International”, „Kristiana” pagrindiniu akcininku bei vadovu, B.Gudelis gyvenamąjį būstą prieš kelerius metus pasistatė prestižinėje sostinės vietoje – Žvėryne.

Sklypas, kurį įsigijo B.Gudelio žmona Izolda Gudelis, patenka į Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Tokiuose draustiniuose, kaip nurodo Vyriausybės patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, draudžiama žaloti ir keisti reljefą, dirbti žemės kasybos darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi statant objektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija.

Be to, kraštovaizdžio draustiniuose nevalia statyti statinių, jeigu jie pažeidžia reljefo raiškumą. Negalima ir pirkti, parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti dalimis žemės sklypo, turimo nuosavybės teise kraštovaizdžio draustinyje, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų žemėvaldų ribos.

Vienas svarbiausių minėto teisės akto reikalavimų – kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama statyti ir rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti ar rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas nesuderinus šių darbų su Aplinkos ministerija. Be to, kaip nurodoma dokumente, žemės, esančios kraštovaizdžio draustiniuose, savininkai ir naudotojai neturi trukdyti lankyti saugomų kraštovaizdžio objektų.

Puoselėja savaip

Šis draudimų sąrašas neišgąsdino B.Gudelio. Izoldos ir Beno Gudelių gyvenamasis namas Žvėryne, Blindžių gatvės pakraštyje, iškilo vietoj mažo seno medinio pastato, stovėjusio nusipirktame sklype. Be abejo, ankstesnį statinį jis gerokai pranoko – dabar nekilnojamojo turto specialistai Gudelių būstą vadina vienu brangiausių Lietuvoje, vertina jį 3,8 mln. litų.

Nei šis modernus namas, nei B.Gudelio įveisti egzotiški augalai, kurių čia, pasak jo, yra net 4 tūkst. rūšių, visiškai nebūdingi Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui. Ligi tol jis garsėjo ne amerikietiškais, o lietuviškais retais augalais, taip pat išraiškingomis raguvomis, tįstančiomis Neries link, keliasdešimties metrų aukščio Plikakalnio atodanga, gausiais šaltiniais ir kitais gamtos turtais.

Šis beveik 150 ha plotas Neries krante dar 1964 metais buvo paskelbtas kraštovaizdžio draustiniu.

Draustinyje – baseinas

Neseniai Gudeliai nusprendė netoli savo gyvenamojo namo pasistatyti modernų baseiną. Išvydę naujus jų užmojus Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, Žvėryno bendruomenės vadovai kreipėsi į Aplinkos ministeriją.

„Jau 2005 metais reiškėme susirūpinimą dėl vykdomų statybų ir gamtos niokojimo Gudelių sklype, – rašoma bendruomenės laiške. – Gavome Aplinkos ministerijos sekretoriaus J.Laicono atsakymą, kad statybose yra nustatyta pažeidimų ir tolesni savavališki darbai bus stabdomi.

Šiandien stebime intensyviai vykstančias statybas: betonuojami pamatai naujam statiniui, valstybinėje žemėje stovi nederančios aplinkoje betoninės sienos, išasfaltuotas ir užtvertas kelias.”

Bendruomenės vadovai teigia, jog toje vietoje anksčiau buvo miško takas, kuriuo lankytojai galėjo patekti į Karoliniškių draustinį. „Esame priversti pakartotinai klausti: ar Lietuvoje prieš įstatymus visi piliečiai lygūs, ar vis dėlto yra „lygesnių”?

Aiškintis nesivargino

Aplinkos ministerijos gamtos sergėtojai, užuot nuvykę į draustinį, perdavė Žvėryno bendruomenės skundą urbanistams – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Šios darbuotojai irgi nesivargino tirti Žvėryno žmonių laiško – persiuntė Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

„Pastatų statybos priežiūra pagal Statybos įstatymą yra apskrities viršininko kompetencija”, – aiškino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Antanas Lukošius. Apie gamtą – nė žodžio. Tarsi ne ji šioje istorijoje būtų svarbiausia.

Nors nuo laiško išsiuntimo ministerijai dienos praėjo daugiau kaip mėnuo, nedaug ką tegalėjo pasakyti ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Gediminas Černiauskas, kuriam atiteko Žvėryno bendruomenės skundas.

„Šiandien važiuosiu patikrinti faktų. Kiek žinau, Gudeliai leidimą statyti turi, tik nežinia, ar tiksliai dirbama pagal projektą”, – vakar LŽ dėstė G.Černiauskas.

Pradėjo savavališkai

Leidimą statyti patvirtino turįs ir B.Gudelis. Ji radome statybvietėje. „Visus reikalingus popierius turiu”, – tikino verslininkas. Tačiau paprašius juos parodyti, jis pasiteisino dabar negalįs to padaryti. Priminus, jog dar neseniai ši statyba buvo vadinama neteisėta, B.Gudelis pasipiktino: „Niekada to nebuvo.”

Užmaršiam verslininkui galima priminti, kad 2005 metų balandžio 26 dieną Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas už savavališkai įrengtą terasą ir sienų išbetonavimą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skyrė 1500 litų baudą.

Statybos šeimininkus nubaudė ir Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas – už tai, jog vykdant darbus buvo pažeistas reljefas. „Buvo apskaičiuota, kad gamtai padaryta žala siekia apie 70 tūkst. litų”, – prisiminė šią istoriją Vilniaus aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Alfredas Skinulis.

Bausti nebegali

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2005 metų pabaigoje pasiūlė Vilniaus savivaldybės administracijai parengti išvadas, kuriomis remiantis būtų galima priimti sprendimą pašalinti savavalės padarinius. Tačiau Gudeliai buvo greitesni – tuometinio sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė jų statybą įteisino. „Kartą jau nubaudėme, o antrąkart bausti už tą patį nebeturime teisės”, – dabar apgailestauja gamtos sergėtojų vadovai.