Žemės ūkio rūmų specialistai mano, kad Lietuvos ūkininkai dar neišnaudoja visų ekologinio ūkininkavimo galimybių. Teorinių žinių pakanka, tačiau labai stinga praktinio išmanymo.
Pasak agroverslo žurnalo „Mano ūkis”, ekologiniu ūkininkavimu Lietuvoje užsiima apie 3 tūkst. ūkių, iš kurių 580 pateikė paraiškas šiemet.
Žemės ūkio rūmų specialistės ekologiniam žemės ūkiui ir aplinkosaugai Editos Karbauskienės teigimu, kol Kaimo plėtros planas derinamas, niekas negali pasakyti, kokia bus skiriama parama ekologiniams ūkiams, tačiau jau žinoma, jog išmokos sumažės. Pavyzdžiui, auginantys javus gaudavo po 1435 litus už hektarą, o šiuo metu deramasi dėl 744 litų už hektarą.
Nuo šių metų paramą gaus tik tie ūkiai, kurie realizavo užaugintą ekologinę produkciją. Bus reikalaujama gauti atitinkamai pajamų. Pavyzdžiui, auginantys javus turės gauti ne mažiau kaip 500 litų už hektarą pajamų, o nenašiose žemėse – 300 litų už hektarą. Tokio pobūdžio reikalavimai bus nustatyti auginantiems bulves, turintiems uogynus, sodus ir panašiai. Ūkininkai, kurie pateiks dokumentus, įrodančius, kad jie realizavo produkcijos už ne mažesnę negu numatyta sumą, gaus 100 proc. numatytų išmokų. Nepavykus gauti nustatytų pajamų bus mokama tik 50 proc. išmokos.
Šiuo metu realizacija jau prasidėjo, tačiau ūkininkai dar nežino, kokius dokumentus reikės pateikti, pavyzdžiui, už turguje realizuotą produkciją.
Ekologiškos produkcijos paklausa pamažu auga. Štai šiuo metu iš Skandinavijos šalių sulaukiama pasiūlymų pirkti lietuviškus ekologiškus produktus – už ekologiškai užaugintus grūdus siūloma mokėti po 300 eurų už toną. Ūkininkai nelinkę imtis iniciatyvos kurti ekologinės produkcijos realizavimo kooperatyvus. Jie labiau linkę tarpininkavimą patikėti kitiems asmenims.