Kunkuliuojantis Honkongas grumiasi dėl vietos po saule

Sekmadienį Honkonge siautė roko grupės ir šokantys drakonai – buvusi britų kolonija paminėjo 10 metų sukaktį, kai ji buvo grąžinta Kinijai. Honkongui tai buvo uolėtas finansinių bėdų, ligų protrūkių ir ekonominio atsigavimo dešimtmetis. Kiti 10 metų žada ne mažiau iššūkių 7 milijonams kunkuliuojančio miesto pietinėje Kinijos pakrantėje gyventojų.

Tikriausiai Honkongui teks grumtis dėl demokratinių reformų bei su vis didėjančiu kitų Azijos miestų konkurencingumu, grasinančiu atimti iš šio miesto pasaulio verslo sostinės pozicijas.

„Konkurencija nuožmi. Mes konkuruojame ne tik su kaimyniniais, bet ir su viso pasaulio miestais”, – sakė Honkongo vadovas Donaldas Tsangas, peteliške pasipuošęs pareigūnas veteranas, sekmadienį prisaikdintas antrai kadencijai. Jo įsitikinimu, nors Honkongas nėra didžiausias Kinijos miestas, jis gali būti geriausias.

Į minėjimą atvykęs Kinijos prezidentas Hu Jintao gyrė Honkongą įveikus neramų dešimtmetį. Jis teigė, jog Honkongo demokratija nuosekliai auga, bet aiškiai nepasakė, kada miestas bus visiškai demokratiškas.

Būgštavimai nepasitvirtino

Honkongo visuomenė – viena iš turtingiausių ir labiausiai išsilavinusių Azijoje, tačiau honkongiečiai vis dar negali tiesiogiai rinkti vadovo ir visų įstatymų leidėjų. D.Tsangą išrinko 800 vietų rinkimų komitetas, kuriame dominuoja Pekino lojalistai. Tik pusė iš 60 įstatymų leidėjų renkami tiesiogiai, kitus narius skiria interesų grupės. Pekinas pažadėjo, kad galiausiai Honkongas gaus visišką demokratiją, bet Kinijos komunistai dar nepasakė, kada tai bus. Per 156 šios Kinijos teritorijos valdymo metus britai taip pat nesuteikė miestui visiškos demokratijos.

Grąžinus teritoriją Kinijai Honkongas valdomas pagal formulę „viena šalis, dvi sistemos”. Susitarimas leido Honkongui išlaikyti kapitalistinę ekonomiką, britišką teisinę sistemą, nepriklausomą spaudą ir pilietines laisves. Galima sakyti, kad Pekinas tesi pažadą leisti Honkongui džiaugtis didele autonomija, nors kritikai sako, kad žiniasklaida cenzūruoja pati save, o Kinijos pareigūnai leidžia sau kištis iš užkulisių.

Baimė, kad grąžintas Honkongas sparčiai atsidurs represyviuose Pekino gniaužtuose, nepasitvirtino, tačiau tūkstančiai protestuotojų žygiavo gatvėmis tarp dangoraižių reikalaudami visiškos demokratijos.

Sėkmingas suartėjimas

Daugeliu požiūrių Honkongas suartėjo su didžiąja Kinija. Tai padėjo miestui atsigauti po Azijos finansų krizės, kilusios jau grąžinus teritoriją 1997 metais. Honkongo kompanijos intensyviai investuoja klestinčiame Kinijos Perlų upės deltos regione, įdarbino ten daugiau kaip 10 mln. gamyklų darbuotojų. Kinija taip pat smarkiai paskatino Honkongo ekonomiką, leidusi daugiau žmonių iš žemyno atvykti į miestą. Honkongo viešbučiai, prekybos centrai ir restoranai jau priprato prie išlaidaujančių turistų. Turizmas padėjo ištraukti ekonomiką iš recesijos, kurią sukėlė SARS protrūkis 2003 metais. Ši ūmi kvėpavimo takų liga Honkonge nužudė 299 žmones ir sužlugdė turizmą.

Tačiau Honkongas nuo seno garsėja gebėjimu atsitiesti ir atremti likimo smūgius – šie talentai pravers ir ateinantį dešimtmetį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.