Gargždų „Bangą” treniruojantis italas jau beria lietuviškus žodžius ir pamėgo cepelinus
Jau beveik pusmetį LFF I lygos Gargždų „Bangos” ekipai vadovauja strategas iš Italijos Fabio Lopezas. Pasibaigus pirmajam ratui, temperamentingasis italas komandos užimama šeštąja vieta nėra itin patenkintas, tačiau teigė, kad dar tikisi pakilti į viršų.
– Iki šiol ši komanda nežaidė pagal tą futbolo modelį, kurį diegiu aš. Siekiu, kad žaidėjai galvotų, visada kreiptų dėmesį į taktiką, techniką ir fizinį pasirengimą. Noriu įskiepyti vienybės jausmą. Jie turi suprasti, kad komanda yra vienas kumštis, kad reikia stengtis žaisti ne kiekvienam individualiai, bet padėti vienas kitam, – mūsų dienraščiui savo mintimis dalijosi F.Lopezas.
– Ekipa labai jauna – amžiaus vidurkis apie 20 metų. Normalioje komandoje šie žaidėjai net nežaistų, nes būtų per jauni. Drąsiai galiu pasakyti, turime perspektyvų.
Pagal gynybą mes – trečia komanda lygoje. Aišku, reikia dirbti, nes futbole negalima pasakyti: „Aš žinau viską – darbas baigtas. Futbolas – situacijų sportas”.
Jei dar dvejus trejus metus pavyktų išlaikyti šią sudėtį, tuomet, manau, pretenduotume ir į čempionų titulą, – ryžtingai kalbėjo strategas.
Saugodavo vartus
Pats F.Lopezas Italijos profesionalioje lygoje futbolą žaidė nuo 16 metų. Jis buvo vartininkas. Italijoje pašnekovas treniravo šalies jaunimo diviziono „Primavera” ekipas, talkininkavo „Serie A” superklubo „Roma” treneriui, dirbo „Fiorentino” ir Bergamo „Atlanta” ekipų konsultantu, jaunųjų talentų stebėtoju.
– Įdomu, o kaip atsidūrėte Gargždų „Bangoje”? – pasiteiravome futbolo specialisto F.Lopezo.
– Lietuvoje turiu nemažai draugų (jo žmona Virginija kilusi iš Endriejavo – aut. past.). Pasitaikius progai, domėjausi ir stebėdavau Lietuvos čempionato rungtynes. Pamaniau, kad vertėtų savo jėgas išmėginti ir čia.
Parašiau „Bangos” vadovams laišką elektroniniu paštu, pasiūliau konsultacijas. Pabandžiau, patiko…
– Bet Jums Lietuvoje, bent jau mano nuomone, dirbti nėra pelninga? Juk Italijoje už panašų darbą galite uždirbti gerokai daugiau, gal net maudytis piniguose?
– Tiesiog mėgstu naujoves ir iššūkius. Savo šalyje futbolo srityje pasiekiau daug. Noriu pasisemti patirties, įspūdžių. Tiesiog buvo smalsu palyginti Italijos ir Lietuvos futbolą.
Be abejo, Lietuvoje ir Italijoje atlyginimai gerokai skiriasi. Bet ir čia esu laimingas, turiu gerą kontraktą. Naujoji mano komanda ir sirgaliai man tapo labai artimi ir jau spėjo pavergti mano širdį.
Tiria psichologiją
– Sakėte, kad knietėjo palyginti gimtosios šalies ir Lietuvos futbolą. Įdomu, kuo Jūsų akimis dviejų skirtingų šalių futbolo tradicijos skiriasi?
– Pastebėjau, kad Lietuvos žaidėjai aikštėje negalvoja. Spiria kamuolį, bėga 25 metrus į priekį, ir viskas.
Man pasirodė keista, kad treniruočių metu treneriai Lietuvoje gana konservatyvūs, nelabai ryžtasi eksperimentuoti, treniruotę visada veda taip, kaip yra išmokę.
Treneris turi stebėti, aiškinti kiekvieną smulkmeną. Sakyti, ką vienu ar kitu metu daryti.
Italijoje tiesiog patys žaidėjai visko noriai teiraujasi, yra labiau žingeidūs. Italijos trenerius domina ne tik žaidėjo techninės galimybės, bet ir psichologija. Reikia studijuoti net tik atskiras žaidybines situacijas, bet ir žaidėjų būseną.
– O kaip su komandos nariais susikalbate? Vargu ar žaidėjai supranta itališkai.
– Dažniausiai bendraujame anglų kalba. Šiek tiek esu pramokęs ir lietuviškai. Tačiau, be abejo, sudėtinga išreikšti kai kurias emocijas. Visa laimė, suprantame vieni kitus.
Žino apie muštynes
– Ar stebite Lietuvos A lygoje rungtyniaujančių komandų žaidimą?
– Kai tik turiu progą, nueinu į A lygos rungtynes.
– Ką manote apie Klaipėdos „Atlanto” komandą?
– Tiesą pasakius, apie jų žaidimą net nenoriu kalbėti. „Atlantas” pagarsėjęs muštynėmis, bet juk boksas – visai kita sporto šaka.
– O ar teko žiūrėti Italijos ir Lietuvos rinktinių dvikovas?
– Be abejo, tas rungtynes stebėjau. Turint galvoje, kad žaidė su pasaulio čempionais, lietuviai pasirodė stebėtinai gerai.
– Smalsu, koks jausmas užplūdo širdį, kai lietuviai pirmieji įmušė įvartį į jūsų tėvynainių vartus?
– Nieko tuomet nejaučiau. Žinojau, kad lietuviai gali labai gerai žaisti tik maždaug pirmąsias 25 minutes. O Italijos futbolininkai tuomet tik įsibėgėja.
Nors, kita vertus, man yra šiek tiek pikta, kad Lietuvoje futbolas nėra kryptingai vystomas. Šioje šalyje yra daug žaidėjų, kurie turi potencijos augti ir tobulėti, turi gerus fizinius duomenis, tačiau nepasiekia pasaulinių aukštumų. O galėtų. Tik reikia teisingai vystyti futbolo politiką.
Italijos ir Lietuvos gerbėjai
– Ar teko susidurti su Lietuvos futbolo sirgaliais? Ką manote apie juos?
– Pastebėjau, kad patys geriausi būtent mūsiškiai – Gargždų „Bangos” – sirgaliai. Į rungtynes susirenka net arti tūkstančio šios sporto šakos fanatikų. Į stadionus susirenka su vėliavomis, plakatais, įvairiausiais spalvotais marškinėliais, palaiko mus šūkiais, skanduotėmis.
„Atlanto” ar „Žalgirio” sirgaliai vargu ar galėtų prilygti mūsiškiams.
„Bangos” gerbėjai – tryliktasis komandos žaidėjas. Dvyliktasis esu aš, nes kai žaidžia mano komanda, aš taip pat žaidžiu.
– O kokia padėtis Italijoje su futbolo aistruoliais?
– Lietuvoje sirgaliai ploja net tuomet, kai komanda gėdingai pralaimi. Man keista. Tai neturėtų būti. Italijos futbolininkai sulaukia iš savo sirgalių ir neigiamų žodžių.
Reikia truputį ir kritikos. Tai paskatina pasitempti.
Valgė cepelinų
– Koks Jums pasirodė gyvenimas Lietuvoje? Ar sunku buvo čia adaptuotis?
– Iš pradžių net labai. Pamenu, kai prieš pusmetį atskridau į Lietuvą ir žvilgtelėjęs į termometrą išvydau, kad padala nukritusi iki 13 laipsnių šalčio, pasidarė net šiek tiek baugu. Beje, nustebino ir sniegas, kurio nebuvau matęs maždaug 10 metų.
Juk čia visai kita kultūra, žmonės, tradicijos, galiausiai ir maistas visai kitoks. Dažniausiai pats namie gaminu maistą arba lankausi italų virtuvėse.
Beje, ne kartą išbandžiau ir lietuviškų patiekalų. Patiko cepelinai.
– Kokie Jūsų artimiausi tikslai?
– Dabar svarbiausia, kad „Banga” šį sezoną pakiltų kuo aukščiau. O ar čia liksiu kitą sezoną, dar nežinau. Turiu jau pasiūlymų iš kitų Lietuvos klubų, taip pat dirbti gimtojoje Italijoje. Tačiau neatmetu galimybės dar vienus kitus metelius pasilikti. Man įdomu čia dirbti.