Nei turistai, nei klaipėdiečiai neturi galimybės pamatyti naujausių uostamiesčio archeologinių radinių
Jų kaskart surandama rengiant teritorijas statyboms.
Klaipėdiečiai dar nematė ir viso pernai Klaipėdos archeologų iškasto įspūdingo radinio – 14 neblogai išsilaikiusių XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios batų.
Visa pagal Vilhelmo laikų prūsišką madą pasiūtų vyriškų, moteriškų ir vaikiškų batų krūva buvo rasta kasinėjant tarp dviejų sandėlių Žvejų gatvėje.
Šiuo metu kasinėjamas per tūkstančio kvadratinių metrų plotas Daržų gatvėje prie SEB Vilniaus banko. Kasinėjimus užsakė šią vietą planuojanti užstatyti Ilgalaikių investicijų kompanija.
Kasinėjimams vadovaujanti archeologė Roma Sungailaitė sakė, kad čia jau rasta daug buitinės keramikos – lėkščių, puodynių – šukių.
Aptikta dešimt olandiškų pypkių galvučių ir apie 200 jų kotelių. Šios pypkės išsiskirdavusios tuo, kad turėjo ilgus – apie 30 centimetrų – kotus.
Taip pat rasta senų monetų. Ant vienos, spėjama, prūsiškos, gerai matyti data – 1694 metai. Kita greičiausiai yra Švedijos karalienės Kristinos laikų – nukaldinta maždaug XVII amžiaus viduryje.
Šiuo metu minėtasis batų radinys restauruojamas P.Gudyno centre Vilniuje. Esą šių metų pabaigoje batai turėtų būti restauruoti. Bet vargu, ar visuomenei bus pristatyti jie visi.
„Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovybė nelabai nori tuos batus eksponuoti. Nesinori tokio įdomaus radinio kišti į fondus. Norisi jį parodyti žmonėms. Juk tai yra paveldas”, – sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos – restauravimo skyriaus vedėja Ramunė Bračiulienė.
Muziejų lankytojai paprastai pamato tik apie 10 proc. archeologinių radinių.
Kitos iškasenos saugomos fonduose ir laukia, kada bus pristatytos visuomenei.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys neigė, kad archeologinius radinius bandoma nuslėpti nuo visuomenės, nukišant juos į fondus.
„Kai batai bus restauruoti, jie bus pristatyti ekspozicijoje, tik gal ne visi. Atrinksime vertingiausius eksponatus. Juk mūsų muziejus nėra batų muziejus”, – aiškino direktorius.
J.Genys sakė, kad fiziškai neįmanoma visų eksponatų pristatyti visuomenei. Esą visuose, net ir didžiausiuose, Europos muziejuose taip pat laikomasi praktikos eksponuoti tik apie 10 proc. radinių.
Kiti saugomi fonduose ir tik kartais parodomi visuomenei.
Kol tvarkomi praėjusių metų radiniai, tarp kurių – ir seniausio išlikusio Rytprūsių laikraščio „Königsberger Hartungschen Zeitung” skiautė, archeologai atranda vis naujų.