Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasiūlė išplėsti JAV priešraketinės gynybos planus Europoje ir įtraukti NATO į šį projektą, dėl kurio smarkiai pašlijo Vašingtono ir Maskvos santykiai.
„Galima būtų išplėsti partnerių Europoje, kurie būti suinteresuoti išspręsti šį klausimą, ratą”, ir tai būtų „Rusijos ir NATO bendradarbiavimo pagrindo dalis”, pareiškė V.Putinas žurnalistams Kenebunkporte, kur viešėjo JAV prezidento George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) šeimos rezidencijoje prie Atlanto vandenyno.
Tačiau G.W.Bushas neatsisakė savo pozicijos, kad priešraketinės gynybos sistemos sudedamosios dalys turėtų būti dislokuotos Vidurio Europoje.
JAV sako, kad priešraketinis „skydas” kuriamas siekiant užkirsti kelią „piktavalių” valstybių, tokių kaip Iranas, atakoms, tačiau Rusija griežtai nepritaria šiems Vašingtono planams, nes mano, kad ši sistema kels grėsmę jos saugumui.
Po neformalių derybų su G.W.Bushu, kurios buvo surengtos tikintis sušvelninti pastaruoju metu Maskvos ir Vašingtono santykiuose tvyrančią įtampą, V.Putinas sakė esąs pasirengęs įtraukti į Amerikos priešraketinės gynybos planus Pietų Rusijoje esantį naują ankstyvo perspėjimo radarą.
Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas pasiūlė Vašingtonui vietoje priešraketinio „skydo” komponentų dislokavimo Vidurio Europoje drauge naudotis rusų kontroliuojama radiolokacine stotimi Azerbaidžane.
Pirmadienį V.Putinas taip pat pasiūlė Maskvoje įkurti „apsikeitimo informacija centrą”, kuris būtų dalis šios sistemos, o analogiškas centras veiktų ir kuriame nors Europos mieste.
„Šiuo atveju nebūtų reikalo dislokuoti dar kažkokius komponentus Europoje, turiu galvoje radarą Čekijoje ir raketų bazę Lenkijoje”, – sakė Rusijos vadovas.
JAV prezidentas šį V.Putino pasiūlymą pavadino „labai konstruktyviu ir strateginiu žingsniu”, kurį reikia nuodugniau apsvarstyti. Tačiau G.W.Bushas pakartojo, kad „Čekija ir Lenkija turi būti neatskiriama (priešraketinės gynybos) sistemos dalis”.
„Prezidentas Putinas pasiūlė regioninį požiūrį į priešraketinę gynybą, kad mums reikėtų dirbti dvišaliu pagrindu ir per Rusijos ir NATO tarybą. Tvirtai pritariu tokiai idėjai”, – sakė G.W.Bushas.
G.W.Bushas po derybų taip pat sakė, kad V.Putinas pritaria Jungtinių Valstijų susirūpinimui dėl Irano branduolinių ambicijų.
Vašingtonas siekia Maskvos paramos savo pastangoms išplėsti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas Iranui, kurios priverstų šią šalį nutraukti tolesnius branduolinės programos įgyvendinimo darbus.
„Mes priartėjome prie bendros nuomonės, jog turime drauge dirbti, kad pasiųstume iraniečiams griežtą žinią, – sakė JAV prezidentas. – Tikiuosi Rusijos paramos”.
Tačiau V.Putinas savo ruožtu sakė, kad Iranas rodo bendradarbiavimo su JT branduolinės veiklos priežiūros institucija – Tarptautine atominės energetikos agentūra (TATENA), bei Europos Sąjunga, ženklus.
Iranas šeštadienį pranešė, kad liepos 11 dieną Teherane lankysis TATENA vadovo pavaduotojas, su kuriuo bus mėginama išspręsti nesutarimus keliančius klausimus, susijusius su šalies atomine programa, kuria, kaip įtaria Vakarai, šalis dangsto branduolinių ginklų kūrimą.
V.Putinas tapo pirmuoju užsienio valstybės lyderiu, su kuriuo G.W.Bushas susitiko savo tėvų vasaros rezidencijoje Kenebunkporte. JAV pareigūnai vylėsi, kad neformali derybų, kurios dėl vakarienei patiektų patiekalų buvo pramintos „omarų susitikimu”, atmosfera padės pataisyti pašlijusius dvišalius santykius.
Rusijos ir JAV lyderiai, nevaržomi švarkų ir kaklaraiščių, pamėgino sušvelninti įtampą dėl virtinės nesutarimus keliančių klausimų, įskaitant priešraketinę gynybą ir Kosovą, kurie paskatino kai kuriuos stebėtojus sunerimti, kad tarp valstybių gali vėl įsivyrauti šaltojo karo metais tvyrojęs nepasitikėjimas.
V.Putinas sakė, kad „šiltas” sutikimas, kurio jis sulaukė Kenebunkporte, taip pat ir iš 41-ojo Amerikos prezidento, dabartinio valstybės vadovo tėvo George’o Busho, gerokai viršijo protokolo reikalavimus.
Kai buvęs JAV prezidentas sekmadienį vakare sutiko V.Putiną, šis įteikė puokštę gėlių pirmajai poniai Laurai Bush (Lorai Buš), kuri, tarsi parodydama susitikimo neformalumą, pataisė jo marškinių apykaklę. Rusijos vadovas neryšėjo kaklaraiščio.
„Taip, aš juo pasitikiu, – sakė G.W.Bushas apie V.Putiną. – Ar man patinka viskas, ką jis sako? Ne. Manau, jam taip pat patinka ne viskas, ką kalbu aš. Tačiau sugebame pasakyti tai tokiu būdu, kuris parodo abipusę pagarbą”.
JAV priešraketinės gynybos planais nepatenkintas V.Putinas pagrasino vėl nutaikyti į Europą branduolines raketas, ko nebuvo nuo tada, kai baigėsi šaltasis karas.
Tačiau praėjusį mėnesį Didžiojo aštuoneto šalių viršūnių susitikime jis netikėtai pasiūlė JAV naudotis radiolokacine stotimi buvusioje sovietinėje Azerbaidžano respublikoje.
Po sekmadienį dvi valandas vykusių derybų JAV prezidentas ir Rusijos lyderis pirmadienį ryte surengė dar vieną diskusiją prie pusryčių stalo ir paplaukiojo kateriu. Per šią iškylą, kaip pranešė G.W.Bushas, V.Putinas pagavo ešerį.
Tuo tarpu Rusijos vadovas tvirtino, jog žuvis buvo pagauta „komandos pastangomis”.