Alytuje ne vieno individualaus gyvenamojo namo kieme esame matę bičių avilių. Vienas alytiškis, savo namų valdoje laikantis aštuonis avilius bičių, tvirtino: „Laikau bites ne dėl naudos, o dėl pomėgio, malonumo ir grožio”. Deja, šio bičių mylėtojo plėviasparniai vabzdžiai gąsdina gretimame name gyvenančius kaimynus. „Kaimyno bitės yra įgėlusios vyrui į ranką, man – į galvą, marčiai – į kaktą, o vaikaitė – ištinusiu veidu vyko į universitetą egzaminų laikyti”,- pasakojo bičių savininko kaimynė, klausdama, ar yra teisėtų būdų apsisaugoti nuo kaimyno bičių.
Baimę varo kaimyno bitės
Moteris aiškino esą su kaimynu, laikančiu aštuonis avilius bičių, gretimuose namuose gyvena jau bene 40 metų. Ir niekada kaimynai nė karto nesusipyko. „Šiemet pirmas kartas, kai visa mūsų didelė šeima bijo eiti į daržą dėl kaimyno bičių. Darže vos įstengėme nusiskinti braškes. O ravėti einu anksti ryte ar vėlai vakare, kai kaimyno bitės jau būna aprimusios. Kaimyno bitės per mūsų daržą pasidarė skridimo kelią.
Anksčiau kaimynas mažiau avilių turėjo. Kasmet viena kita bitė įgeldavo, bet šiemet nėra tos dienos, kad neįgeltų kuriam nors šeimos nariui. Manome, gal piktos rūšies bites pradėjo laikyti”,- aiškino alytiškė.
Pasak moters, nei ji pati, nei kiti šeimos nariai neina kaimynui skųstis ar įspėti, kad bitės trukdo, nes nenori galimo konflikto: „Jie gi patys žino, kad mums bitės trukdo, nes, bitei įgėlus, girdi, kaip rėkiame iš skausmo”. Alytiškės nuomone, kaimynas pats turėtų užsitverti aukštą tvorą arba gyvatvorę, kad bitės kiltų skristi aukščiau. Deja, šiandien taip nėra.
Bitynams įrengti reikalavimai abstraktūs
Pasikalbėjus su Alytaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus specialistais, Lietuvos bitininkų sąjungos pirmininku Jonu Balžeku, paaiškėjo, kad jokių teisinių būdų apsisaugoti nuo kaimyno bičių gėlimo nėra, nes tai nereglamentuota teisės aktais.
Štai Alytaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų skyriaus vedėjas Juozas Šukevičius tvirtino, jog tarnyba teturi „Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimus”. Viename iš šių punktų reikalaujama, kad bitynai būtų kuriami atsižvelgiant į medingų augalų geografinį išsidėstymą, kad prie jų bitės neskristų per judrias gatves, kelius, mokyklų, darželių, žmonių poilsio ir gyvenamąsias teritorijas, masinio žmonių susibūrimo vietas.
J.Šukevičiaus nuomone, šie minėti reikalavimai bitynui įrengti yra abstraktūs, nes juose nėra konkrečiai nurodyta nei kiek avilių gali būti, nei koks turi būti atstumas iki kaimynų. Vedėjo teigimu, bitynų savininkai, norintys oficialiai pardavinėti medų, privalo įregistruoti bityną Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje bei gauti bityno pasą. „Mūsų mieste nėra nė vieno įregistruoto bityno. Bitininkai nėra suinteresuoti įsigyti bityno pasą, nes tai įpareigotų laikytis tvarkos ir drausmės”,- teigė J.Šukevičius. Jis mano, kad publikacijoje minėtos moters kaimynas bityno paso tikriausiai negautų, nes aplink vietą, kurioje bitynas yra, daug taršos šaltinių. „Manau, bitininkų požiūris į kaimynus turėtų būti bičiuliškas”,- sakė J.Šukevičius.
Mieste bitynams – ne vieta?!
Miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Albertas Česonis, vartydamas Gyvūnų laikymo mieste taisykles, aiškino, kad apie bites jose nėra užsiminta. Jam net kilo klausimas: bitė gyvūnas ar vabzdys? Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, jog bitės yra plėviasparnių būrio vabzdžiai.
A.Česonis sakė valgantis medų, pora kartų jam buvo įgėlusi bitė, bet daugiau su bitėmis jokių reikalų neturįs. Jis teigė, jog birželį dėl bičių pykosi ir taikėsi kaimynai ir kitoje miesto gatvėje.
„Aš manau, kad bitininkystė yra žemės ūkio šaka ir mieste bitynų neturėtų būti. Be to, mieste žemės ūkio veiklai nėra tokios paskirties žemės”,- teigė vedėjo pavaduotojas. Pasak A.Česonio, gal ir būtų galima pamąstyti papildyti Gyvūnų laikymo taisykles ir dėl bičių, tačiau Lietuvoje nėra bitynams reglamentuotų teisinių pagrindų, todėl nėra pagal ką ir taisyklių kurti.
Jis, paklaustas, ką vietos valdžia darytų, jei į juos pagalbos kreiptųsi kaimyno bičių sugeltas žmogus, sakė: „Galėtumėm tik nuvažiuoti bičių savininką pabarti”.
Bitininkai neapsisprendžia, ar reikia įstatymo
Lietuvos bitininkų sąjungos pirmininkas Jonas Balžekas tvirtino, esą kiekvienas bitininkas turi stengtis, kad bitės netrukdytų ir nieko blogo nedarytų kaimynams: „O kaip tai padaryti, bitininkai, jei norėtų, galėtų rasti mūsų į tris lapus surašytose rekomendacijose, tačiau ne visi jų paiso. Dešimtyje arų turėtų būti laikoma ne daugiau kaip penkios bičių šeimos, tačiau niekur nenurodyta, ar mieste, ar kaime”.
J.Balžeko teigimu, siekdami apsaugoti kaimynus, bičių savininkai iš tiesų turėtų įsirengti 2,5 metro aukščio tvorą iš lentų arba sklypą apsodinti tokio aukščio gyvatvore. Tuomet bitės skrydžiui pakiltų aukščiau.
Jis pripažino, jog dabar yra daug bičių įgėlimui alergiškų žmonių, todėl didelė galimybė sulaukti itin neigiamų pasekmių. „Bičių smarkiai sugelti žmonės turėtų kviestis policijos pareigūnų ir vietos valdžios atstovų komisiją, paskui – bičių savininką duoti į teismą”,- sakė J.Balžekas.
Jis tvirtino, jog Bitininkystės įstatymo projektas šiuo metu pateiktas Žemės ūkio ministerijai: „Aš jį skaičiau gal dešimt kartų, bet parengti gerą ir pataisų nereikalaujantį įstatymą labai sudėtinga”. Mat bitininkų organizacijos abejoja, ar reikalingas įstatymas. Gal užtektų tik taisyklių? Visų bitininkų nuomonės nutarta atsiklausti tradicinės šventės metu, šiandien vyksiančios prie Kastinio ežero Marcinkonyse, Varėnos rajone.
Nebičiuliškas bitininkas gali būti įspėtas ir net sulaukti baudžiamosios atsakomybės
Kadangi moteris, neapsikenčianti kaimyno bičių, klausė, kas gali bitininką kontroliuoti, kad būtų galima ramiai dirbti darže, jai galime pasakyti, jog tik policija. Bet tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas dėl bičių trukdymo ar sugėlimo kreipsis raštu.
„Bet dėl tokio atvejo į mus raštu nesikreipė nė vienas žmogus”,- sakė Pirmosios policijos nuovados laikinai viršininko pareigas einantis Saulius Leškevičius.
Jis tvirtino, jog pirmiausia bičių laikymas turėtų būti reglamentuotas abišaliu kaimynų susitarimu, tolerancija ir žmogiškumu.
„Bet jeigu mes gautume pareiškimą, kad kaimyno bitės trukdo, remiantis Policijos veiklos įstatymu ir Apylinkės inspektoriaus (tyrėjo) instrukcija, bičių savininką įspėtume dėl pažeistų kaimyno teisių. O pareiškėjui siūlytume civiline tvarka kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių atkūrimo ar bityno iškeldinimo, jei teisės aktai nereglamentuoja kitaip”,- aiškino S.Leškevičius.
Jis priminė, kad bitininko gali laukti ir baudžiamoji atsakomybė, jei nuo bičių sugėlimo būtų sutrikdyta asmens sveikata arba žmogus mirtų.
Visi pašnekovai „Alytaus naujienų” žurnalistės klausė, ar piktos to žmogaus bitės? Bet bitininkas nei kalbėti, nei parodyti bičių nepanoro. Vyriškis, telefonu paklaustas, kaip bitės sugyvena su kaimynais, teigė: „Kartais pasitaiko, kad įgelia kaimynus, bet labai retai”.
Onutė Pluščiauskienė