Didžiausias iššūkis ateityje – migracija ir senstanti visuomenė?

Pagrindinis iššūkis, su kuriuo ateityje susidurs Baltijos jūros regionas ir jo šalių gyventojai yra didelė gyventojų migracija ir visuomenės senėjimas. Tai paaiškėjo atlikus lankytojų apklausą Šiaurės ministrų tarybos biuro interneto svetainėje.

Keturi iš dešimties apklaustųjų mano, kad migracija ir didėjantis vidutinis amžius bus pagrindinė problema ateityje. Šią problemą nurodo ir Šiaurės šalių ekspertai, kurie teigia, jog bendras Baltijos jūros regiono gyventojų skaičius nedidės ir net sumažės.

Remiantis įvairiais skaičiavimais, šiame regione iki 2030 metų gyventojų skaičius sumažės 5%. Tai visų pirma lems didelė emigracija ir mažas gimstamumas rytinėse regiono šalyse, kurioms priklauso ir Lietuva. Palyginimui pateikiama prognozė bendram planetos gyventojų skaičiui. Planuojama, kad jis nuo šiandienos 6,6 milijardų išaugs iki 8,3 milijardų 2030 m.

Kaip antrą didžiausią iššūkį apklausos dalyviai nurodo klimato kaitos padarinius ir aplinkosaugines problemas. Šias problemas išskiria ketvirtadalis dalyvavusiųjų apklausoje.

Remiantis HELCOM (Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos komisija) duomenimis, šiuo metu beveik 90% Baltijos jūros ir pakrančių yra iškilęs pavojus ir jų ekologinė būklė yra bloga. Dėl Baltijos jūros uždarumo vanduo joje atsinaujina per 20-30 metų, dėl to ji yra ypač jautri taršai. Daugiausiai teršalų į Baltijos jūrą atneša upės.

Nerimą kelia faktas, jog vandens lygis Baltijos jūroje kyla maždaug 7,3 mm per metus, o tai yra daugiau nei dvigubai palyginus su vidutiniu vandens lygio kilimu pasauliniame vandenyne (3,2 mm). Toks spartus vandens lygio kilimas kelia grėsmę Baltijos jūros pakrantėms ir rekreacijos zonoms bei uostams ir pajūrio gyvenvietėms.

Remiantis du mėnesius (balandžio 27 – birželio 27 d.) vykusios apklausos rezultatais, mažiausiai nerimo turėtų kelti galimos politinės krizės ir ekonominiai nuosmukiai.