Išvadų teks palaukti iki spalio

Savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes parlamentinė komisija ketina atskleisti tik rudenį.

Seimo laikinoji komisija, tirianti buvusio kariuomenės savanorio ir Valstybės saugumo departamento darbuotojo Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, vėl netelpa į nustatytus laiko rėmus. Šiandien plenariniame parlamento posėdyje komisijos pirmininkė „darbietė” Loreta Graužinienė dar kartą prašys pratęsti darbo terminą, šįkart – iki spalio 15 dienos. „Šioje sesijoje tikrai nepateiksime savo išvadų, tai padarysime rudenį”, – vakar LŽ sakė L.Graužinienė.

Aštuonis mėnesius trukusio tyrimo išvadų, surašytų maždaug į 40 puslapių, projektas beveik baigtas rengti. Šiuo metu jį aktyviai svarsto, aptaria ir taiso dvylika komisijos narių. Vakar komisija iš prokuratūros gavo papildomų dokumentų, kurie, pasak komisijos pirmininkės, taip pat turėtų atsispindėti rengiamose išvadose.

Nenori skubėti

Anot komisijos pirmininkės, prašyti pratęsti darbo laiką verčia keli motyvai. Pirmiausia į komisiją atėję trys nauji nariai norėtų daugiau laiko susipažinti su dokumentais, nes reikės balsuoti dėl kiekvieno punkto ir klausimo. Be to, kai ką koreguoti teks ir dėl prokurorų pateiktos informacijos. Ketinama „sustiprinti” konstatuojamąją išvadų dalį – pateikti daugiau turimos medžiagos.

„Mes techniškai nespėjame atlikti šių darbų. Seimo kanceliarija mums neskyrė padėjėjo”, – apgailestavo komisijos vadovė.

Paklausta, ar komisijos nariai daug ginčijasi svarstydami išvadas, L.Graužinienė pripažino, kad kai kuriais klausimais nuomonės iš tiesų skiriasi. „Ieškome kompromiso, kartais diskutuojame dėl kiekvieno sakinio”, – sakė parlamentarė.

Liudijimai prieštaringi

Aštuonis mėnesius dirbanti komisija apklausė daugiau kaip dvidešimt liudytojų, susipažino su daugybe dokumentų.

Paklausta, ar komisijai pavyko įvykdyti pavestą užduotį – atskleisti J.Abromavičiaus žūties aplinkybes, L.Graužinienė atsakė teigiamai. „Manau, kad į tuos klausimus, kuriuos suformulavo Seimas, tikrai pavyks atsakyti, gal net ir plačiau”, – tikino parlamentarė.

Pasak jos, komisija gana plačiai nagrinėjo prieš dešimtmetį vykusių įvykių kontekstą, nes tai padėjo pajusti to laiko dvasią. „Liudijimai buvo gana prieštaringi, todėl daugumą jų stengėmės pagrįsti dokumentais”, – sakė L.Graužinienė.

Komisijai liudijo buvę bei esami parlamentarai – Egidijus Bičkauskas, Česlovas Stankevičius, Audrius Butkevičius, Saulius Pečeliūnas, Artūras Paulauskas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, neseniai iš pareigų atleistas saugumo vadas Arvydas Pocius, kariškiai – Jonas Gečas, Arvydas Pocius, Česlovas Jezerskas, buvę savanoriai, J.Abromavičiaus bendražygiai, jo žmona Jūratė.

Po liudijimų Seimo komisijai Lauko kariuomenės vadą brigados generolą Arvydą Pocių J.Abromavičienė apkaltino šmeižtu ir apskundė teismui.

Dvi grupės

Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos ir VSD pareigūnas J.Abromavičius buvo susprogdintas 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, prie savo namų. Po jo automobiliu buvo padėta maždaug pusė kilogramo sprogmenų – vadinamojo jūros mišinio. Prokurorai nustatė, kad mišinį padėjo kaunietis Vladas Grybauskas. Tų pačių metų pabaigoje gamindamas sprogmenį jis smarkiai susižeidė, o vėliau nusišovė.

Vienų liudytojų teigimu, J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes atskleidė, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kitų – kad žūtis galėjo būti susijusi su jo vykdytais kontrabandos tyrimais.

„Aiškiai matyti, kad tarp savanorių yra dvi grupės, vieni liudija vienaip, kiti – kitaip. Tačiau pakanka medžiagos ir be liudijimų, ši juos arba papildo, arba paneigia”, – LŽ yra sakiusi L.Graužinienė.