Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl kelių uostamiesčiui ir visai šaliai svarbių projektų.
Praėjusią savaitę kreipėmės į Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Vienas iš pagrindinių aptartų klausimų buvo dėl trečiųjų asmenų vizų.
Antrąjį kartą atplaukus kruiziniam laivui „Constellation”, jame buvo apie 30 keleivių iš trečiųjų šalių, kurie neturėjo vizų. Reikiamos tokiu atveju procedūros vyko apie porą valandų. Iš aštuonių valandų Klaipėdoje jiems liko tik šešios aplankyti numatytiems objektams, teko koreguoti planus.
Taigi kreipėmės į pasienio tarnybą prašydami ieškoti būdų spręsti šiai problemai. Džiugu, kad šio klausimo buvo imtasi – praėjusią savaitę Vyriausybės posėdyje jau turėjo būti priimtas sprendimas leisti atvykti kruiziniais laivais ir būti Lietuvos Respublikoje iki 72 valandų be Lietuvos respublikos vizos užsieniečiams, turintiems Europos Sąjungos valstybių išduotas daugkartines vizas arba leidimus nuolat gyventi su sąlyga, kad šių asmenų duomenys ne vėliau, kaip 12 valandas iki laivui atvykstant į uostą, bus pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotai institucijai.
Į Klaipėdą atplaukia ir burlaivių su trečiųjų šalių atstovais, kuriems reikia vizų. Žmonės galės atvykti laisvai, tik po 72 valandų turės išvykti.
Tikėjomės, kad praėjusį ketvirtadienį vykusiame posėdyje tai bus patvirtinta, tačiau nutarimo projekto nebuvo spėta suderinti su kai kuriomis ministerijomis. Tikimės, kad „Constellation” atplaukus kitą kartą keleiviai problemų jau neturės.
Sieks prioriteto
Buvo kreiptasi į premjerą ir skubos tvarka išnagrinėtas Klaipėdos miesto savivaldybės prašymas dėl eilės strateginių projektų. Vienas iš tokių yra jūrinio turizmo infrastruktūros Lietuvoje plėtra – jachtų ir mažųjų laivų prieplaukos Klaipėdos piliavietėje įkūrimas.
Jau parengtas techninis projektas, vyksta derinimas dėl lėšų gavimo iš struktūrinių fondų. Kreipėmės į premjerą, kad pagal Bendrojo programavimo dokumento atitinkamus punktus šiam projektui būtų teikiamas išskirtinis dėmesys ir iš 300 mln. litų gaunamų europinių pinigų pagal Turizmo programą būtų skirtos lėšos. Projekto vertė sudaro 33 mln. 849 tūkst. 163 litus. Iš ES struktūrinių fondų prašoma 30 mln. 849 tūkst. 163 litų, o dar apie tris milijonus skirtų Savivaldybė.
Bus rekonstruojama Danės krantinė ir piliavietėje įrengiamas uostelis. Projektas nėra patvirtintas kaip strateginis, bet pagal Bendrąjį programavimo dokumentą laikomas vienu iš tokių. Jam reikalingas išskirtinis Vyriausybės dėmesys, kad skirstant pinigus projektui būtų duotas kuo aukštesnis prioritetas ir mes galėtume iš tų 300 mln. litų gauti reikiamus pinigus.
Kitas svarbus objektas yra sporto arena 2011-aisiais vyksiančiam Europos krepšinio čempionatui. Paskutinio Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu detaliajame plane mes jau nurodėme konkrečią vietą. Tam, kad šis projektas gautų Europos sąjungos fondų paramą, prašome, kad jis būtų pripažintas nacionalinės svarbos objektu. Gavome Algirdo Brazausko raštą, kad reikiamos institucijos privalo peržiūrėti šį dalyką.
Dar vienas – Lietuvos jūrų muziejaus projektas – jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo paslaugų kompleksas Kopgalyje. Numatoma įrengti kompleksą su uždarais pašildyto jūros vandens baseinais bei delfinų terapijos centru visai šeimai.
Reikėtų, kad Vyriausybė ir šiam projektui skirtų prioritetą pagal Bendrąjį programavimo dokumentą, taip pat pagal Turizmo priemonę.
Antra problema dėl šio projekto yra konfliktas su Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų laboratorija, kuri priešinasi visomis išgalėmis. Žuvivaisos centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Pašukonis stebisi, kodėl tokia neaktyvi visuomenė, negi jai nerūpi Kopgalio ateitis. Beje, visi sukurti malonumai – pirtys, kavinės, viešbučiai esą būtų prieinami ne kiekvienam dabar Smiltynę pamėgusiam žmogui. Lyginama su Svetlogorsku, kur panašiomis paslaugomis gali naudotis tik turtingi svečiai ir vietos gyventojai.
Kalba vis dėlto yra ne apie tai – delfinų terapijos programa jau dabar yra veikianti ir duoda nemažai naudos. Viešbučių gal ten ir nebus, bet esmė yra ta, kad prie jūros ir marių ištisus metus bus galima atvykti ilsėtis. Ko gero, visuomenė tik palaikytų šį projektą.
Paprastins kelionę į Kaliningradą
Buvo atvykęs Gruzijos ambasadoriaus patarėjas Vladimiras Sadovskis. Jis atvežė pasiūlymą spalio mėnesį atvykti į Potį – uostą, kuris jau pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Ateityje galbūt pasirašytume miestų partnerystės sutartį. Kvietimą priėmiau su malonumu, o delegaciją formuos miesto meras Rimantas Taraškevičius.
Neteko man pačiam susitikti su Zelenogradsko miesto meru, kuris buvo atvažiavęs į Nidą ir susitiko su Neringos miesto meru. Vėl grįžtame prie temos atidaryti muitinės pasienio postą Nida-Rybačij. Mes jau buvome nuleidę rankas, bet iniciatyva vėl atėjo iš Kaliningrado – kad mes per marias galėtume įplaukti į Kalinigrado sritį – sustojai prie posto, atlikai procedūras panašiai kaip su automobiliu ir plauki toliau.
Dabar tokios galimybės nėra – norint įplaukti per marias į Kaliningrado sritį reikia prieš kelis mėnesius juos įspėti, atlikti tam tikras procedūras, o tik paskui, gavus leidimą, įplaukti.
Žalumos nenaikina
Spaudoje buvo pasirodę Tarybos posėdžiuose apsilankančio pono Kęstučio Gabšio mintys, kad miesto valdžia naikina žaliąjį miesto karkasą.
Iš tiesų mes nieko nenaikiname ir net neketiname – kiekvienas iškirstas medelis privalo būti atsodintas. Reikėtų atsisakyti ir praktikos atsodinti piršto storio „pieštukinius” medelius, kurie neaišku, prigis ar ne, ir per kiek metų taps normaliais medžiais. Vertėtų atsodinti pilnaverčius medžius. Be to, kuriami parkai, plečiami žalieji plotai.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”