Lietuvos valstybinė veterinarijos tarnyba (VVT) rekomenduoja naminius paukščius laikantiems žmonėms juos izoliuoti.
Žinia, pastaruoju metu oficialiai skelbiama apie įvairiuose kaimyninės Rusijos regionuose užfiksuotą ir Vakarų link plintančią mirtiną epidemiją.
Vis dėlto specialistai tikisi, kad mūsų kraštą ši bėda aplenks. Kadangi laukinių paukščių rudens sezono migracija dar neprasidėjo, tikimasi, kad prie Lietuvos sienų artėjantis viruso protrūkis pas mus nesukels ligos, galinčios nusinešti žmonių gyvybių ir atnešti didžiulių nuostolių valstybei, židinių.
Pavojus – vandenyje
VVT Gyvūnų sveikatos skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas sako, jog šiandien rizika, kad paukščių gripas gali pasiekti Lietuvą, yra didesnė nei prieš metus.
„Tuomet epidemija siautė pietų Azijoje – Indonezijoje, Vietname. O dabar prieš kelias savaites Sibire užfiksuoti ligos židiniai jau plinta į centrinės Rusijos regionus”, – teigė V. Kiudulas.
Anot jo, įtikima, kad prasidėjus rudeninei laukinių paukščių migracijai, epidemija plis toliau: „Negalima tvirtinti, kad Lietuvą aplenks visi sergantys paukščiai”.
Būtent todėl mūsų šalies VTT jau dabar rekomenduoja naminių paukščių augintojams imtis papildomų priemonių ir apsaugoti juos nuo kontaktų su laukiniais paukščiais.
„Ypač derėtų apriboti vandens paukščių – žąsų ir ančių judėjimą. Praskrendantys laukiniai paukščiai dažniausiai nutūpia poilsiui prie vandens telkinių. Jeigu jie – paukščių gripo nešiotojai, naminis paukštis užsikrečia šia liga tiesiog atsigėręs vandens iš to paties telkinio”,- „Vakarų ekspresui” sakė VVT Gyvūnų sveikatos skyriaus vedėjas.
Pašnekovo teigimu, pagal patvirtintą paukščių gripo stebėsenos planą, laukinių ir naminių paukščių kraujo serumo mėginiuose užkrato kol kas nebuvo aptikta.
Valgė kotletus
Paukščių gripas pavojingas ne tik naminiams paukščiams, bet ir žmonėms. Mokslininkai jau įrodė, kad šiuo nuolat mutuojančiu virusu galima užsikrėsti tiesiogiai nuo sergančių vištų, ančių ar žąsų. Tiesa, dar nėra aišku, ar žmogaus sveikatai žalą daro ir nugaišusio naminio paukščio vartojimas maistui.
Antai Kazachstane, vadinamame dar vienu epidemijos židiniu, ligoninėje atsidūrė penkiolika asmenų, valgykloje skanavusių vištienos kotletų. Medikai jiems diagnozavo vidutinio sunkumo gastroenterokolitą – skrandžio ir žarnyno uždegimą. Aiškinamasi, ar šiuos negalavimus galėjo sukelti sergantys paukščiai.
Lietuvos VVT perspėja, kad apsaugoti žmones nuo užkrato įmanoma tik kontroliuojant paukščių sveikatos būklę bei apie pastebėtus ligos požymius (paukštis kosėja, viduriuoja, yra apatiškas) ar netikėtai aptikus jau nugaišusius augintinius skubiai pranešti artimiausiam veterinarijos gydytojui.
„Šiuo atveju namų ūkis būtų visiškai izoliuojamas ir dezinfekuojamas”,- apie tolesnį veiksmų planą sakė V. Kiudulas.
Taip pat specialistai skubėtų įsitikinti, ar sergančiais paukščiais neprekiauta turguose.
Galima epidemija mažiausią grėsmę kelia dideliems paukštynams, mat jie uždari ir sandarūs, griežtai paisoma saugumo reikalavimų.
Milijonai nugaišusiųjų
Praėjusiais metais dėl siaučiančio paukščių gripo Vietname nugaišo milijonas vištų. Epidemija į šią šalį atkeliavo iš Pietų Korėjos ir Taivanio.
2003 metų pradžioje ši epidemija buvo išplitusi ir Europoje. Ligos atvejų būta ir Vokietijoje, ir Belgijoje, ir Olandijoje. Pastarojoje 2003-ųjų pavasarį buvo sunaikinta net 15 milijonų vištų.
Pavojaus varpai Europoje aidėjo ir 2001-aisiais, kai siautė klasikinis kiaulių maras bei snukio ir nagų liga. Dėl Jungtinėje Karalystėje kilusios epidemijos masiškai buvo pjaunamos kiaulės ir avys. Po to, kai užkratas pasiekė ir kitas Europos šalis, kontrolės priemonėmis susirūpino Europos Sąjunga. Daugelis valstybių sustabdė mėsos importą iš Didžiosios Britanijos bei padidino sanitarinę įvežamos skerdienos kontrolę pasienio punktuose.
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”