Kėdžių dalybose – interesų šešėlis

Žmonos einamos pareigos Aukščiausiajame teisme patyrusiam civilinės teisės specialistui Valentinui Mikelėnui gali tapti kliūtimi kopti karjeros laiptais.

Aukščiausiojo teismo vadovas Vytautas Greičius siūlo prezidentui Valdui Adamkui skirti V.Mikelėną šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. Šalies vadovas gali rinktis iš trijų pasiūlytų kandidatų, bet neskuba įvardyti savojo.

Į Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus vadovus dar pretenduoja teisėjai Egidijus Laužikas ir Janina Stripeikienė, tačiau V.Greičius iš pasiūlytų trijų kandidatūrų akivaizdžiai išskyrė būtent V.Mikelėną.

Nors Prezidentūroje ir Seime niekas neabejoja V.Mikelėno kompetencija, koją teisėjui gali pakišti tai, kad jo žmona Dalia šiuo metu dirba V.Greičiaus patarėja.

Užkliūti gali ir patyrusio teisininko praeitis. Sovietmečiu V.Mikelėnas buvo įstojęs į KGB darbuotojus rengusią F.Dzeržinskio aukštąją mokyklą Maskvoje, kurią buvo priverstas palikti dėl sveikatos. Įstojęs į Vilniaus universitetą būsimasis teisininkas buvo komjaunimo sekretorius.

Prezidentas dar nesvarstė

Prezidento pasirinktą kandidatą į Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus vadovus turės patvirtinti Seimas. Todėl manoma, kad V.Adamkaus sprendimas bus paskelbtas tik rugsėjį.

Prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės teigimu, kadangi parlamentas šiuo metu neposėdžiauja, šalies vadovui taip pat nėra reikalo skubėti.

Dar neaišku, ar prezidento apsisprendimui gali turėti įtakos V.Mikelėno praeitis ir tai, kad jo žmona dirba V.Greičiaus patarėja.

Anot R.Grumadaitės, prezidentas jam pateiktų kandidatūrų dar nesvarstė.

Delsė pateikti kandidatūras

V.Greičius dėl neaiškių priežasčių delsė prezidentui pateikti kandidatūras į civilinių bylų skyriaus pirmininkus. Šią procedūrą teismo vadovas atliko tik po kelių Prezidentūros atstovų raginimų.

Vienas raginimų V.Greičių pasiekė raštu.

Neoficialiai kalbama, kad Aukščiausiojo teismo vadovas specialiai laukė Seimo sesijos pabaigos, tikėdamasis, jog galbūt prezidentas skubės ir į pateiktas kandidatūras nesigilins.

Kai kuriems politikams pasirodė keista ir tai, jog tarp V.Greičiaus pateiktų kandidatų nėra civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas šiuo metu laikinai einančio Česlovo Jokūbausko.

Neatmetama, kad tokį vadovo sprendimą galėjo lemti asmeniniai motyvai – tarp V.Greičiaus ir Č.Jokūbausko tvyranti įtampa.

Teisėjas esą ne visada pritaria vadovo veiksmams.

Motyvų išgirsti nepavyko

Kokie motyvai lėmė V.Greičiaus pasirinkimą, jo paties paklausti nepavyko. Aukščiausiojo teismo vadovas šiuo metu atostogauja ir į telefono skambučius neatsiliepia.

Tuo tarpu V.Mikelėnas tvirtino „Lietuvos rytui” nežinąs, kodėl šalies vadovas nepriima sprendimo dėl kandidato.

„Aš tuo nesidomiu”, – sakė šiuo metu V.Greičių pavaduojantis teisėjas.

V.Mikelėnas nenorėjo svarstyti, ar jo praeitis gali turėti įtakos apsisprendžiant V.Adamkui: „Klauskite prezidento”.

Praeitis bus prisiminta

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas įsitikinęs, kad jei KGB šleifas teisėjo darbui netrukdė anksčiau, vargu ar dabar tai gali turėti lemiamą įtaką.

Vis dėlto socialdemokratas pripažino, kad šis biografijos faktas svarstant V.Mikelėno kandidatūrą parlamente nebus nutylėtas: „Manau, kad tradiciškai daliai Seimo narių tai užklius”.

Seimo narys prisiminė, kiek kilo aistrų dėl sovietinę miliciją mokslinėje disertacijoje apdainavusios kandidatės į Konstitucinio teismo teisėjus Tomos Birmontienės.

„Prezidento valia, kurį kandidatą pasirinkti. Niekas jam negali nurodyti”, – kalbėjo J.Sabatauskas ir pridūrė, jog V.Mikelėnas yra labai kvalifikuotas teisininkas.

Politikui iškilo klaustukų

Tačiau Seimo komiteto vadovui neaišku, kodėl V.Greičius nusprendė pakeisti dabartinį civilinių bylų skyriaus vadovą.

Pasak J.Sabatausko, klaustukų iškyla ir dėl to, kad Č.Jokūbausko nėra netgi tarp kandidatų: „Tačiau į šiuos klausimus gali atsakyti tik pats V.Greičius. Aš negaliu už jį atsakyti. Politikai šiam pasirinkimui įtakos neturėjo”.

Politikas viliasi, kad prezidento prieš kelias savaites sudaryta darbo grupė, kuriai yra pavesta pateikti pasiūlymus, kokių reikėtų imtis priemonių įveikiant teismų uždarumą, taip pat aptars su atranka, skyrimu bei teisėjų karjera susijusias problemas.

Sūnus – į Liuksemburgą

Manoma, jog Liuksemburge įsikūrusio Europos Bendrijų teisingumo teismo juristu-lingvistu V.Greičiaus sūnus Rimgaudas taip pat tapo ne be įtakingo tėvo pagalbos.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad išplaukti į tarptautinius vandenis R.Greičiui galėjo padėti ir jo viršininkė, minėto teismo vertimų tarnybos lietuvių kalbos vertimų skyriaus vadovė Marija Anciuvienė.

Tačiau R.Greičius neigė galimą tėvo įtaką gaunant šį darbą. Pasak jo, į Liuksemburgą jis išvažiavo laimėjęs konkursą.

Tam esą užteko gerai mokamų anglų ir prancūzų kalbų.
Tadas Ignatavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.