Klaipėdiečiai dažnai nukenčia, nes nedalyvauja viešai svarstant detaliuosius teritorijų planus. Jei aplinkiniai gyventojai nepareiškia nuomonės dėl šalia planuojamo sklypo, tuomet tyla reiškia pritarimą projektui.
Pretenzijos prasidėjus statyboms – bergždžios.
Prieš prasidedant statyboms, kai rengiami detalieji planai, labai svarbi yra aplinkinių gyventojų nuomonė.
Savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyr. specialistė Raimonda Kranauskaitė sakė, kad visada atsižvelgiama į gyventojų nuomonę, jei ji yra motyvuota, o prašoma to, kas numatyta teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
„Jei naujos statybos blogina kaimynų gyvenimo sąlygas, galima iš detaliojo plano organizatorių išreikalauti kompensacijos. Pavyzdžiui, atlikti gretimuose sklypuose aplinkos gerinimo darbų”, – sakė valdininkė.
Planavimo organizatorius privalo žiniasklaidoje pranešti apie tai, kad pradedamas rengti detalusis planas, tada paskelbti apie viešą jo svarstymą.
Gretimų sklypų savininkai ir daugiabučių namų administratoriai apie planavimo eigą turi būti informuoti raštu asmeniškai.
Nuo šių metų planuojamoje teritorijoje turi būti stendas, kuriame organizatorius paskelbtų, kad pradėti sklypo planavimo darbai. Vėliau stende privalo atsirasti parengtas projektas ir pranešimas, kur ir kada jis bus svarstomas.
„Stendus planavimo organizatoriai įrengia nenoriai”, – pripažino R.Kranauskaitė.
Valdininkė teigė, kad klaipėdiečiai pasyvūs per detaliojo planavimo procedūras.
„Pretenzijos pasipila, kai prasideda statybos. Tuomet jau sunku ką nors keisti”, – sakė ji.