Lietuvos ūkininkų bulvių pasėliuose jau pastebėti maro požymiai – prieš Jonines ši liga užfiksuota Prienų rajone.
Pasak agroverslo žurnalo „Mano ūkis”, bulvienojams užsikrėsti maru palankios sąlygos buvo birželio antrąjį dešimtadienį – gana šiltos ir lietingos dienos.
Kai kuriuose regionuose palydavo kasdien, o kai kur lietaus buvo gana gausiai, net vanduo stovėjo bulvių tarpuvagėse. Prognozuojama, kad lietingi orai bus ir trečiąjį dešimtadienį, tad galimas spartus maro vystymasis.
Iš pradžių maras pažeidžia lapus ir stiebus, o vėliau – gumbus. Ant lapų ir stiebų atsiranda tamsiai pilkų arba rudų dėmių. Pažeistų lapų dėmes supa pilkšvai balta veja (pelėsis) apatinėje lapų pusėje – tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro požymis. Po užsikrėtimo, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasidaro matomi po 4-10 dienų, o palankiu oru, ypač jautrių veislių bulvėse, – po 3 dienų. Lietingais metais dėl šios ligos galima netekti net 50-70 proc. bulvių derliaus.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės specialistė Gražina Rimavičienė pataria kiekvienam žemdirbiui apžiūrėti savo bulvių pasėlius ir prireikus imtis apsaugos priemonių. Jei pasėliai reti, o bulvienojai žemi, iki ligos plitimo pradžios galima naudoti kontaktinius fungicidus. Šie produktai naudotini ir bulvėms peržydėjus, vaisių (uogų) vystymosi tarpsniu. Kontaktiniai fungicidai apsaugo augalą 7-10 dienų.
Bulvienojams šiuo metu masiškai kenkia ir kolorado vabalų lervos. Jei purškimo nuo jų laikas sutampa su apsauga nuo maro, tai fungicidus ir insekticidus galima išpurkšti kartu. Kilus neaiškumams žemdirbiai gali kreiptis į LŽŪKT rajonų biurų augalininkystės konsultantus.