Jūros išsiilgusių turistų noro pailsėti Klaipėdos pajūryje nenumalšina nei vėsūs ir lietingi šios vasaros orai, nei sunkumai ieškant nakvynės.
Savaitgaliais uostamiesčio viešbučiuose, poilsiavietėse bei kempinguose sunku susirasti ne tik laisvą lovą, bet ir vietą palapinei pasistatyti. Tačiau atvykėlių tai netrikdo. Sumokėję keliolika ar keliasdešimt litų, vasarotojai naktį praleidžia ir antisanitarinėmis sąlygomis.
Turistų padaugėjo
Klaipėdiečiams nuotaiką gadinanti šiltų, bet lietingų rugpjūčio orų prognozė užsienio turistų ar atvykėlių iš kitų Lietuvos miestų atostogų kelionės maršruto keisti nepriverčia.
Manoma, kad paskutinę liepos savaitę smarkiai padidėjęs turistų srautas, kaip ir kiekvienais metais, turėtų nenuslūgti iki pat rugpjūčio pabaigos.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TIC) direktorės Romenos Savickienės duomenimis, per septynis šių metų mėnesius uostamiestyje apsilankė maždaug tiek keliautojų, kiek pernai per visus metus.
TIC darbuotojai suskaičiavo, kad vien iki liepos mėnesio Klaipėdoje apsilankė per 11 tūkst. poilsiautojų. 2004 metais uostamiestyje dalį atostogų praleido 15 tūkst. žmonių.
Pritrūksta lovų
Prie jūros besiveržiančius vokiečius, ispanus, italus, prancūzus, olandus, šveicarus, lenkus, latvius, estus uostamiestis ne visada pasitinka svetingai.
Jūros šventės metu Klaipėdos viešbučiuose, sutalpinančiuose apie du tūkstančius svečių, nebuvo nė vieno laisvo kambario.
Užimtos buvo ir svečių namų, stovyklų vasarnamių, apgyvendinimo paslaugas teikiančių klaipėdiečių namų lovos. Perpildytos buvo ir kempingų aikštelės.
Šį savaitgalį turistams vėl bus sudėtinga susirasti padorią nakvynę. Jau ketvirtadienį daugelyje Klaipėdos viešbučių tebuvo laisvi keli kambariai. Kai kuriuose svečių užsiregistravę net dviem savaitėms ar mėnesiui į priekį.
Taupieji nusivilia
Nors tiek dviem, trimis ar keturiomis žvaigždutėmis, tiek jomis neįvertintuose viešbučiuose nakvynės kaina gali siekti ir pusę tūkstančio litų, vasarą, ypač savaitgaliais, laisvų kambarių beveik nebūna.
Pasak R.Savickienės, dauguma su šeima atostogaujančių atvykėlių, ypač vokiečiai, yra taupūs, bet reiklūs. Į Turizmo ir kultūros informacijos centrą užsukantys užsieniečiai dažniausiai už nakvynę pageidauja mokėti nuo 40 iki maždaug 100 litų, tačiau tikisi patogumų bei gero aptarnavimo.
Todėl neretai taupiems atostogautojams tenka ir nusivilti.
TIC darbuotojai ne sykį yra sulaukę skundų, kad miesto centre esančio pigiausio viešbučio, kuriame pernakvoti kainuoja nuo maždaug 40 litų, kambariai labai netvarkingi, apleisti, gyvenimo sąlygos – antisanitarinės.
TIC direktorės teigimu, populiarūs ne tik Klaipėdos centre įsikūrę viešbučiai, bet ir nuo jo gerokai nutolę. Atvykėlius itin vilioja geroje strateginėje vietoje Minijos gatvėje daugiau kaip metus veikiantis „Baltpark”, vos už kelių šimtų metrų nuo jūros įsikūrę „Morenos” bei „Pajūrio” viešbučiai.
Reikalauja nuolaidų
Trimis žvaigždutėmis įvertinto „Baltpark” viešbučio direktorė Vida Morkūnienė dienraščiui pasakojo, kad šį savaitgalį, kaip ir ankstesniais, klientų netrūks.
„85-90 proc. kambarių nuolat būna užsakyti. Šis savaitgalis – ne išimtis. Daugiausiai svečių laukiame šeštadienį. Dažniausiai čia apsistoja sentimentų protėvių žemei jaučiantys vokiečiai, naujos ES šalies pajūriu besidomintys prancūzai, belgai”, – sakė vadovė.
Viešbutyje jau kurį laiką veikia Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro filialas, kuriame atvykėliai konsultuojami visą parą. Tai ypač patogu po vidurnakčio į Klaipėdą tarptautiniais keltais atvykstantiems svečiams.
Naktiniai svečiai neretai čia pat ir apsistoja – po 24 val. klientams už nakvynę taikoma 50 proc. nuolaida. O kambariai čia kainuoja nuo 249 Lt.
„Būna, atvyksta turistai apie 21 val. ir, siurbčiodami alų, laukia vidurnakčio. Kiti palieka daiktus viešbutyje ir eina pasivaikščioti po Klaipėdą, iki galės apsistoti pigiau”, – sakė V.Morkūnienė.
Pasitaiko, kad už komfortą turistai, atvirkščiai, sutinka ir primokėti. Viešbučio „Radisson SAS” atstovės Aistės Matjošaitytės teigimu, vasarą šis keturių žvaigždučių viešbutis būna užpildytas 90-95 proc. Todėl paklausūs ir brangesni kambariai.
Užsidirba remontui
Miesto ribose nebrangiai apsistoti galima ir už kelių šimtų metrų nuo „Baltpark” viešbučio esančios Klaipėdos turizmo mokyklos viešbutėlyje arba bendrabutyje.
Anot profesinio mokymo įstaigos direktorės Mildos Višomirskienės, neseniai suremontuotame jaukiame mokomajame viešbutyje yra du dviviečiai miegamieji, du tualetai, dušai. Vienam žmogui čia pernakvoti kainuoja 40 litų.
Mokyklos viešbutukas – pamėgta uostamiestyje vykstančių parodų, konferencijų dalyvių apsistojimo vieta. Didesnės atvykėlių grupės nevengia kuriam laikui apsigyventi ir vasarą ištuštėjusiame Turizmo mokyklos bendrabutyje. Nors ypatingų patogumų čia nėra, kaina nesikandžioja – 15 litų para. Šiuo metu čia net dvidešimčiai dienų apsistojusi 20 jaunuolių iš Vokietijos grupė.
„Prašome tikrai nebrangiai. Už surinktus pinigus remontuojame patalpas, keičiame langus, grindis, kita”, – minėjo M.Višomirskienė.
Nakvoti – prie jūros
Savo atostogas tik prie pat Baltijos jūros kranto įsivaizduojantys užsienio ir Lietuvos turistai nakvynei ar visam savaitgaliui renkasi Melnragėje esantį viešbutį „Morena” bei Giruliuose įsikūrusį „Pajūrio” viešbutį. Pastarajame iki pirmadienio užsakyti visi kambariai. Čia nakvynė kainuoja nuo 150 litų.
„Pajūrio” viešbučio vyriausioji administratorė Inga Siminavičienė pasakojo, kad laisvų lovų čia nebūna ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.
„Lietus trukdo tik klaipėdiečiams. Užsieniečiai, kurie sudaro 80 proc. viešbučio svečių, ištisas dienas praleidžia prie jūros ir nesiskundžia. Daugiausiai čia apsistoja vokiečiai, italai ir mišrios šeimos, kur vyras ar žmona – lietuviai”, – pasakojo administratorė.
Svečių stygiumi šią vėsią vasarą nesiskundė ir „Morenos” direktorius Virgilijus Bagdžiūnas. Jau ketvirtadienį čia buvo vos vienas kitas laisvas kambarys. 200 metrų nuo jūros esančiame viešbutyje pernakvoti ir papusryčiauti dviem asmenims kainuoja nuo 220 Lt.
Nuomoti nepopuliaru
Taupantieji, jeigu pasiseks, nebrangiai gali pernakvoti Melnragės gyventojų nameliuose. Čia lova kainuoja nuo maždaug 15 litų.
Šią vasarą kambarių pasiūla nėra didelė. Prieš porą dienų šalia Melnragės ir Girulių seniūnijos pastato esančiame stende buvo išklijuoti vos trys skelbimai. Du besiskelbusieji kambarius jau buvo išnuomoję. Vienos moters namelyje ketvirtadienį dar buvo trys laisvos lovos. Tačiau nuomotoja abejojo, ar situacija nepasikeis iki vakaro.
Pasak seniūnės Vandos Dorčienės, skirtingai negu Palangoje, Melnragėje ar Giruliuose nuomoti kambarius poilsiautojams nėra labai populiaru.
„Gyventojai mieliau priima atvažiuojančius draugus, giminaičius. Kiti gal ir norėtų užsiimti tokia veikla, tačiau juos atbaido mokesčiai. Svetimus žmones, paprastai vilniečius, kauniečius, priima vos vienas kitas pensininkas. Iš tų pinigų vargingiau gyvenantys žmonės žiemai nusiperka anglių krosniai užkurti”, – aiškino seniūnė.
Nuomininkų nepageidaujama ir todėl, kad šie neretai su patikliais melnragiškiais ar giruliškiais elgiasi nesąžiningai, nesumoka, nepaiso tvarkos. Todėl pastogės ieškantiems svečiams dažniausiai siūloma vykti į netoli esančius kempingus.
Verčia gėdytis
Nors šią vasarą orai ne visada palankūs nakvoti palapinėje, norinčiųjų apsistoti daugiau kaip dešimtmetį Karklėje veikiančiame kempinge „Žiogelis” netrūksta.
Pasak poilsiavietės savininko Vilmanto Pielikio, šiemet svečių, ypač vokiečių, latvių, estų šeimų, sulaukiama dvigubai daugiau negu pernai. Palapinę čia poilsiautojai pasistato už 10 Lt. Apsistoti namelyje kainuoja 50 Lt. Kainos gali svyruoti priklausomai nuo orų, apsistojimo trukmės.
Anot V.Pielikio, atvykėliams prie pat jūros esančiame kempinge patinka. Kartais svečiai pasiskundžia nešvariu pajūriu, šiukšliadėžių, tualetų, dušų trūkumu. Įnoringiausiems poilsiautojams trūksta šypsenų.
„Užsieniečiai nesupranta, kodėl lietuviai pikti, nuolat susiraukę. Vienas lietuvis gali sugadinti nuotaiką ir tūkstančiui užsieniečių. Su tautiečiais turime daugiausiai rūpesčių – jie ne tik triukšmauja, girtauja ir trukdo ilsėtis kitiems, bet ir vengia mokėti ar net vagia malkas. Gėda. Dėl kitataučių tokių problemų nekyla”, – guodėsi V.Pielikis.
Julija Gural