Estijos žiniasklaidos priemonės, skirtos rusakalbiams gyventojams, jaučia vis griežtesnę cenzūros kontrolę”, praneša rusų kalba einantis savaitraštis „Den za dniom”.
Ypač tai jaučiama ten, kur lygiagrečiai dirba ir estų, ir rusų redakcijos, priduria jis.
Antai portalo „Delfi” vertėja savo bloge rašo: „Nuo šios dienos mums įsakyta nieko nepublikuoti be valdžios leidimo. Tai yra, rusiško tinklalapio turinį tikrins estų redakcijos vyriausiasis redaktorius, o jam nesant – kas nors iš aukštesnės vadovybės”.
Rusakalbė redakcija buvo primygtinai verčiama parašyti teigiamą komentarą apie vyriausybės veiklą, tačiau žurnalistai atsisakė. Portalo vyriausiajam redaktoriui Igoriui Kuldmai interviu patvirtinus, kad cenzūra egzistuoja, jis buvo apkaltintas pažeidęs korporacinę etiką ir turėjo trauktis iš posto.
Atvirai apie „pokyčius organizuojant darbą” prabilo miesto laikraštis „Linnaleht”. „Mes gavome pamoką: rusakalbiams žurnalistams ne visada pakanka gilių istorijos žinių ir padėties suvokimo, ir mes norime jiems padėti”, – pareiškė leidinio vyriausioji redaktorė Tiina Kangro (Tyna Kangro).
Savaitraščio „Den za dniom” duomenimis, apie norą „padėti” rusakalbiams žurnalistams kalbama ir verslo sluoksniams skirto laikraščio „Aripajev” („Verslo žinios”), Estijos radijo ir televizijos redakcijose bei kt.
Balandžio 26-28 dienomis Estijoje kilo masinės riaušės, kai vyriausybė nusprendė perkelti į karių kapines Talinio centre stovėjusį paminklą sovietų kariams. Rusakalbiai gyventojai į tai sureagavo kaip į pasityčiojimą iš žuvusiųjų atminimo.
Šalies valdžia ir estų kalba leidžiami laikraščiai ne kartą kaltino rusišką žiniasklaidą, kad ši „neteisingai” suvokia istoriją ir nušviečia šalies įvykius.