Tradicinio tarptautinio simpoziumo dalyviai, į Kauną atvykę išbandyti „sparnuotos medžiagos”- kaulinio porceliano, jaučiasi lyg giminės suvažiavime
Dailiosios keramikos bendrovės „Jiesia” cechuose – vėl menininkų šurmulys. Po metų pertraukos šią savaitę čia prasidėjo XV tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas. Yra vilties, kad netrukus keramikai eksperimentines savo idėjas galės realizuoti ne tik simpoziumo metu. Iki žiemos „Jiesioje” ketinama steigti nuolat veikiančią Dailininkų studiją.
Nusitaikė į brangių dirbinių nišą
„Jiesios” bendrovės direktorius Gediminas Maksimavičius neslėpė turįs praktinio intereso, kad vyktų kaulinio porceliano simpoziumai. „Kuo daugiau intelekto priviliosime į „Jiesią”, tuo greičiau ji atsigaus”, – įsitikinęs direktorius. Jis kelis kartu pakartojo vienų užsakovų iš užsienio ištartus žodžius: be talentų, jūsų gamykla – tik akmenų krūva. „Šie simpoziumai – tai mūsų prekinio ženklo reklama visame pasaulyje”, – pastebėjo direktorius ir pridūrė, kad ateityje „Jiesioje” sukurtų originalių vienetinių dirbinių iš porceliano paklausa dar padidės. Ir reikia tam rengtis.
Todėl bendrovėje iki žiemos sumanyta įsteigti Dailininkų studiją, į kurią atrinkti talentingiausi keramikai bus skatinami eksperimentuoti. Jų kūriniai bus skirti užpildyti brangių, bet originalių dovanų nišą. Apie jai tinkančius kūrinius ne kartą „Jiesios” direktoriaus yra užklausę verslininkai iš JAV ir Didžiosios Britanijos.
Dailininkų studijos, kuriai menininkų kandidatūrų dairomasi ir šiame simpoziume, darbuotojai ne tik atsidės eksperimentams. Iš jų tikimasi gauti ir naujų idėjų serijinės gamybos dirbiniams. „Šiais laikais gaminiai į rūšis neskirstomi, juos perka arba – ne”, – G.Maksimavičius ryžtingai nusiteikęs „Jiesioje” taikyti šiuolaikinius vadybos būdus. Todėl meno ir menininkų jam reikia kaip oro.
Susitinka įvairiose Europos valstybėse
Į simpoziumą iš įvairių šalių susirinkusiems keramikams irgi reikia G.Maksimavičiaus. Nes jis nemokamai suteikė patalpas kūrybai ir moka už vandenį ir elektrą, iki 1260 laipsnių įkaitinančią degimo krosnį. Už šlikerį – kaulinio porceliano masę susimoka patys simpoziumo dalyviai. Tačiau greta dviejų kibirėlių šlikerio menininkai gauna nemokamą progą pajusti kūrybos bendrame kolektyve džiaugsmą. „Keramikai kurti būtina grupė bendraminčių.
Visi sukamės aplink tą pačią degimo krosnį, pateikiančią netikėtų siurprizų ištraukiant iš jos kūrinį”, – atkreipė dėmesį suomė Rita Talonpoika.
Į simpoziumą Kaune viena jo rengėjų Aldona Keturakienė sakė atrinkusi įdomiausiai ir aktyviausiai kuriančius menininkus. „Dalyvauju ne viename tarptautiniame renginyje, matau, kurio technika – įdomi ir kurio asmenybė – originali”, – sakė A.Keturakienė, KDI docentė. Ji ne pirmus metus į Kauną kviečiasi menininkus, galinčius praturtinti jos studentus naujomis idėjomis ir technikų išmanymu. Taip išugdė dabar studijas jau baigusius talentingus menininkus, kurie ne ką mažiau nei jų dėstytoja yra laukiami įvairiose kūrybinėse stovyklose užsienyje.
„Esame lyg viena šeima, nuolat susitinkame keramikos simpoziumuose, vykstančiuose įvairiose šalyse”, – pasakojo Kadri Parnements iš Estijos. „Susitikimas Kaune – jau trečias šiemet”, – kolegę papildė Jekaterina Suchareva iš Rusijos. Pasijuntu lyg patekusi į šiuo metu madingiausių Europos keramikų draugiją.
Kurs „Albinoso” tema
„Tačiau kiekvienas susitikimas – tai nauja patirtis netgi tų pačių žmonių draugijoje. Nauja medžiaga, naujas degimo būdas”, – pastebėjo švedė Edita Rydhag. Ilzė Emsi iš Latvijos sakė, kad vieta, kurioje vyksta jų kūrybinis susitikimas, įkvepia. „Esam atviri įspūdžiams”, – papildė R.Talonpoika.
Kaune patiriami įspūdžiai, žinoma, labiausiai bus susiję su daugelio simpoziumo dalyvių pirmą kartą išbandomu kauliniu porcelianu. Kai kurie jaudinosi, kad tik šis „kūrybinis dialogas su turtingą istoriją turinčia medžiaga” pavyktų – simpoziumui skirta nedaug laiko – trys savaitės. Jas vainikuos rugpjūčio 27 dieną numatyta atidaryti paroda M.Žilinsko dailės galerijoje. Dalis kūrinių liks „Jiesios”, dalis – galerijos kolekcijoje.
Temą šių metų simpoziumui sugalvojo buvęs A.Keturakienės mokinys Remigijus Sederevičius. „Albinosas” – ne tik baltas, bet ir išskirtinis, keistas bei kartais svetimas lyg ateivis iš kosmoso. Taip dailininkai žada varijuoti pasiūlytą temą, o sukurtus objektus eksponuoti erdvėje. „Noriu pabandyti kurti iš tiesiog sklandančios ore, sparnuotos medžiagos”, – tiesiog ditirambus kauliniam porcelianui giedojo K.Parnements.
Atvyko išskirtinės asmenybės
Kaunietė Eglė Česonytė, irgi buvusi A.Keturakienės mokinė, sakė, kad simpoziumuose bendrame katile susimaišo atsivežtos idėjos, jų įgyvendinimo subtilybės bei paslaptys. „Visi šiemet į Kauną atvažiavę užsieniečiai dirba labai originaliomis autorinėmis technikomis ir patys yra išskirtinės asmenybės”, – gyrė kolegas E.Česonytė. Išvykdami dailininkai praturtės vienas kito ligšioliniu patyrimu, praplės akiratį ir supratimą apie egzistuojančias technologijas, pajus pasaulinių keramikos madų dvelksmą. „Tai jau ne virimas savose sultyse”, – apie būtinybę ir kitąmet tęsti simpoziumą kalbėjo A.Keturakienė.
R.Sederevičius tikino, kad simpoziumas netektų savo prasmės, jei būtų dirbama vienumoje už uždarų durų. Todėl „Jiesioje” – vėl atlapotos dirbtuvių durys, skamba muzika, kartu geriama kava ir nesigėdijama ateiti pažiūrėti, kaip sekasi „burti iš porceliano” kolegai.
Šiemet simpoziume dar galima būtų mokytis kalbų – yra svečių iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos. Tačiau A.Keturakienės pastebėjimu, keramikai profesionalai vienas kitą supranta ir be žodžių. Tereikia žvilgtelėti į kūrinius.
Žilvinė petrauskaitė