Nors mokesčius už šildymą tvirtina savivaldybė, tačiau kai kurių daugiabučių namų savininkų bendrijos mokesčius padidino slapta nuo gyventojų.
Klaipėdietis Alfonsas Stiklius, gyvenantis bendrijos „Laukuva 1” Laukininkų gatvės 41 name jau nuo praėjusio lapkričio neranda teisybės dėl temperatūros palaikymo mokesčio, dar vadinamo gyvatuko mokesčiu.
„Savivaldybė yra nustačiusi 12,99 lito gyvatuko mokestį, tačiau bendrijos pirmininkė Nijolė Gorlenko savivaliauja. Ji be mūsų žinios nuo lapkričio reikalauja mokėti už temperatūros palaikymą 18,18 lito”, – piktinosi A.Stiklius.
Jis teigė, kad pirmininkė konkrečiai neatsakė, kodėl ir kuo remiantis padidintas mokestis.
Anot jo, šalia įsikūrusios tokiuose pat namuose bendrijos moka savivaldybės nustatytą temperatūros palaikymo tarifas.
„O mūsų namas pasidarė kažkoks išskirtinis lyg auksinis”, – piktinosi A.Stiklius.
N.Gorlenko tvirtino, kad sprendimą didinti gyvatuko mokestį priėmė bendrijos valdyba. Pirmininkė mano, kad artimiausiame gyventojų susirinkime jai pavyks gauti ir bendrijos daugumos narių pritarimą.
Ji teigė, kad išdalinus sunaudotą energiją karštam vandeniui ruošti, butams tenka dviem litais brangiau mokėti už kiekvieną kubinio vandens metro pašildymą nei yra nustatyta.
„Mūsų name – dviguba cirkuliacija. Todėl karštas vanduo bėga vos atsukus čiaupą – nereikia laukti, kol nubėgs neįkaitęs kiekis. Todėl name sunaudojama 40 procentų daugiau kilovatvalandžių tam pačiam vandens kiekiui pa-ruošti nei kituose daugiabučiuose”, – aiškino pirmininkė.
Savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vyriausiasis specialistas Skirmantas Adašiūnas sakė, kad bendrijos, suderinusios su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir gavusios daugumos narių pritarimą, gali padidinti temperatūros palaikymo mokestį.
Bendrija tokio leidimo neturėjo.
„Konfliktai kyla dėl to, kad kai kurie bendrijų pirmininkai užmiršta savo pareigą bendrauti su juos išrinkusiais nariais”, – teigė S.Adašiūnas.