Tarptautiniame konkurse vienintelis išganingas receptas, kaip reikėtų atnaujinti Laisvės alėją, nerastas, tačiau sudarytas vertingiausių pasiūlymų sąrašas
Atvirajame tarptautiniame urbanistinių architektūrinių idėjų konkurse „Laisvės alėja – europietiška bendravimo erdvė” vakar pirmoji vieta niekam nebuvo paskirta.
Antrąją pelnė kauniečio Šarūno Kiaunės vadovaujamas architektų kolektyvas, pasiūlęs Laisvės alėjoje įrengti lietsargius-tentus-šviestuvus ir paaukojęs čia augančias liepas dėl požeminių automobilių stovėjimo aikštelių bei komercinės erdvės.
Trečioji vieta paskirta jaunų architektų iš Kauno ir Vilniaus grupės „Punktas” projektui, kurio skiriamasis ženklas – keleivinio upių transporto stotis Karaliaus Mindaugo prospekte su į tunelį nuleista automobilių magistrale.
Gynė teisę į drastiškas idėjas
Anot vertinimo komisijos nario, Tamperės (Suomija) universiteto Architektūros katedros vedėjo Mačio Rautiolos, ir nereikėjo tikėtis, kad bus išrinktas vienintelis teisingas projektas šimtui metų į priekį. „Miestas nėra baigtinis kūrinys. Jį reikia nuolat tobulinti, papildyti. Svarbiau yra sukurti nuolat veikiantį idėjų banką, atvirą naujiems pasiūlymams”, – sakė M.Rautiola. Jis pabrėžė, kad tarptautinis Laisvės alėjos atnaujinimo konkursas – teisingas idėjų paieškos būdas.
M.Rautiola į Kauną atvyko puikiai žinodamas jo urbanistinę situaciją. Niekada nei Kaune, nei Lietuvoje nebuvęs architektas prisipažino šių žinių įgavęs iš Laisvės alėjos atnaujinimo konkurso sąlygų. Jo nuomone, vertingiausios šiame konkurse pasiūlytos idėjos – aukštos kokybės gyvenamųjų pastatų statyba alėjos kiemuose, žaliųjų plotų gausinimas viešosiose vietose ir ryšys su upe.
„Neįsimylėjau nė vieno konkursui pateikto projekto, – neslėpė M.Rautiola. – Tačiau konkursas pateikė strateginių įžvalgų. Net drastiški pasiūlymai yra vertybė – paaiškėja, kuriuo keliu eiti negalima”. Taip svečias pakomentavo daugybės kauniečių susirūpinimą, ar tikrai nebus nugriautas Laisvės paminklas ir nebus iškirstos šimtametės liepos. „Liepos – viena didžiausių Laisvės alėjos vertybių. Tačiau kartais sveika ir į vertybę pažvelgti iš kito taško”, – suomis buvo linkęs ginti teorinę galimybę diskutuoti apie įvairiausias idėjas.
Suomiai varžosi dėl reitingo
Žinomas urbanistas tikino, kad jo gimtojoje Suomijoje tokio lygio, kaip Laisvės alėjos atnaujinimo, konkursas būtų sulaukęs 50-100 dalyvių pateiktų projektų. „Dalyvaujant atviruosiuose konkursuose, galima atkreipti užsakovų dėmesį. Tai taip pat puiki proga pasivaržyti tarp kolegų. Konkursuose dalyvaujama ne dėl pinigų, o dėl reitingo”, – aiškino M.Rautiola. Jis pridūrė, kad Suomijoje architektai vertinami pagal tai, kiek ir kokius konkursus yra laimėję bei kiek jų darbų publikuoja specializuoti žurnalai. „Tie architektai, kurie kuria tik komercinius projektus, turi prastą vardą”, – atviravo suomis.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Gražina Janulytė pripažino, kad menkas Laisvės alėjos konkurso dalyvių skaičius – architektų cecho problema. Ji ketina surengti profesinę diskusiją, kurioje būtų aptarta išryškėjusi tendencija – miesto veidą keičiančius pastatus projektuojantys architektai, pasirodo, nėra Kauno patriotai. Jie neturi profesinių ambicijų už simbolinį atlygį dalyvauti idėjų varžytuvėse.
Vakar vakare finišavusiam urbanistinių architektūrinių idėjų konkursui „Laisvės alėja – europietiška bendravimo erdvė” projektus pateikė tik užsakomuosius (tai yra apmokamus) darbus pakviesti kurti architektų kolektyvai. Jie tarpusavyje ir išsidalijo pagrindines dvi ir paskatinamąsias tris premijas.
Iki galo neliko patenkinti
Konkurso laureatus vertinimo komisijos nariai išrinko slaptu balsavimu. Jis neužtruko ilgai. Daugiau laiko reikėjo į bendrą sąrašą surikiuoti vertingiausias konkursui pateiktas idėjas. Šis sąrašas bus kaip priesakas miesto valdžiai, kuri iš esmės ir bus atsakinga už Laisvės alėjos atnaujinimo tempus ir mastus. Visos konkursui pateiktos idėjos tapo miesto nuosavybe.
Oficialiose konkurso vertinimo komisijos išvadose, paskelbtose vakar vakare, konstatuojama, kad gauta nemažai vertingų, labai įvairių ir kontroversiškų idėjų, o projektų eksponavimo ir pristatymo visuomenei kelias buvo „teisingas ir demokratiškas”. Idėjų konkursas paliudijo Savivaldybės, miestelėnų ir architektų bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo galimybę, o sukauptos idėjos turi šansų tapti „rimtu pagrindu miesto centrinės dalies urbanistinei plėtrai”. Tačiau vertinimo komisijos nariai sutartinai pastebėjo, kad „konkursas nevisiškai pasiekė tikslą dėl menko dalyvių aktyvumo ir projektinių pasiūlymų ribotumo. Nebuvo sulaukta visaapimančios Laisvės alėjos bei gretimų teritorijų urbanistinės-architektūrinės vizijos, visiškai atitinkančios visuomenės lūkesčius ir profesionalumo kriterijus”.
Ieškojo realiai įgyvendintinų naujovių
Konkurso žiuri konkursinius projektus vertino atkreipdama dėmesį, kaip juose išsaugoma esamoji Laisvės alėjos vertybių sistema ir kokia siūloma nauja. Taip pat vertintas projektinių pasiūlymų atitikimas Kauno miesto masteliui bei idėjų realizavimo galimybės. Visuose projektuose buvo ieškoma pozityvaus novatoriškumo.
Atsižvelgiant į tai, buvo išrinktos geriausios kiekvieno projekto idėjos ir didžiausi trūkumai.
Antrąją vietą laimėjęs projektas 109137 (jo autoriai – Šarūno Kiaunės vadovaujamas architektų kolektyvas) pavadintas racionaliu, atitinkančiu Kauno centro urbanistinę situaciją. Pasiūlyta kvartalų vidaus išvystymo ir transporto organizavimo (išskyrus požeminio automobilių statymo ir prekybinio pasažo po Laisvės alėja) idėja pripažinta vertinga. Tačiau išvadose konstatuojama, kad požeminis automobilių statymas po Laisvės alėja turėtų neigiamų padarinių liepų alėjai bei skersinių gatvių erdvėms. Šie autoriai susilaukė kritikos, kad nepateikė kvartalų vidaus išvystymo architektūrinės vizijos.
Trečiąją vietą pelnęs projektas 050725, sukurtas jaunų architektų iš Kauno ir Vilniaus grupės „Punktas”, komisijos pagirtas už „visaapimančius miesto Centro pasiūlymus, orientuotus į ilgalaikę urbanistinę perspektyvą”. Dėmesio nusipelnė šių autorių pasiūlymas svarbiais pastatais akcentuoti Laisvės alėjos pradžią ir pabaigą. Įvertintos ir kvartalų struktūros atkūrimo pastangos. Tačiau realumo stoka ir dalies pasiūlymų neatitikimas Kauno miesto masteliui ir urbanistinei logikai užkirto šiam daugiausiai problemų užsimojusiam išspręsti projektui kelią į nugalėtojus.
Konstatuotos stipriosios pusės
Paskatinamąsias premijas pelnė likę trys projektai. Vertinimo komisija ir iš jų kai ką atrinko į simbolinį Laisvės alėjos atnaujinimo idėjų banką.
Danų architektų kolektyvo „PLH arkitekter a/s” projekte 250979 numatytą Laisvės paminklo nugriovimą vertinimo komisija traktavo kaip klaidą, padarytą iš esamos situacijos nežinojimo. Tačiau į idėjų banką pateko šių autorių siūlymas diferencijuoti Laisvės alėjos erdves bei akcentuoti Laisvės alėjos sankirtą su Savanorių prospektu.
Olandijoje registruotas architektų biuras „S333 Architekture+Urbanism”, susivienijęs su Donaldo Trainausko studija, projekte 043117 vietoj „Merkurijaus” pasiūlė statyti universitetinę biblioteką su konferencijų centru, o Laisvės alėją padalyti zonomis. Šie autoriai pagirti už „detalią plataus konteksto analizę ir miesto Centro plėtros strategijos paieškas”.
Olandų kolektyvas „Karres en Brands landschapsarchitecten”, kartu su kolegomis iš vilniečio Rolando Paleko vadovaujamos „ARCH studijos”, pasiūlė kvartalų viduje statyti simbolinius soboriukus – aukštuminius pastatus, o ilgiausios Europoje pėsčiųjų gatvės išskirtinumą pabrėžti per visą ilgį vingiuojančia plastiška skulptūra (projektas 052902). Vertinimo komisijai ypač vertas dėmesio pasirodė skulptūrinės plastikos bei apšvietimo pasiūlymas.
Žilvinė Petrauskaitė