Nors karštųjų Baltijos jūros taršos taškų pernai sumažėjo perpus, tačiau jos temperatūra kyla, o deguonies lygis vandenyje vis dar krinta, praneša Baltijos jūros apsaugos komisija HELCOM.
Praėjusių metų pavasarį Lietuvoje HELCOM užregistravo 15 karštųjų taršos taškų, šiais metais jų sumažėjo iki 7, rodo Helsinkyje įsikūrusios HELCOM 2006 m. veiklos ataskaitos duomenys.
Visose didžiausią poveikį Baltijos jūrai darančiose šalyse buvo užregistruoti 182 tokie taškai, per metus jų sumažėjo dvigubai – iki 81.
Ataskaitos duomenys rodo, jog didžiausią grėsmę ekologinei Baltijos jūros pusiausvyrai kelia šylantis vanduo, krintantis deguonies lygis, azoto ir fosforo junginių turintys teršalai.
Nors eutrofikacijos – ekosistemos kitimo, sukelto tirpių azoto ir fosforo junginių pertekliaus,- pavojus išlieka didelis, ataskaitoje pažymima, kad kai kuriose jūros dalyse nebekrinta vandens skaidrumo lygis, o žvejų atsitiktinai ištraukiamų po Antrojo pasaulinio karo palaidoto cheminių ginklų kiekis ir toliau išlieka mažas.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, jog vienas svarbiausių HELCOM 2006 metais atliktų darbų buvo strateginio Baltijos jūros veiksmų plano sukūrimas, įgalinsiantis efektyvesnį ir labiau koordinuotą Baltijos jūros apsaugos priemonių įgyvendinimą.
Svarbiausiais plano tikslais išliko Baltijos jūros taršos mažinimas, saugesnė laivyba ir kova su biologinės jūros įvairovės mažėjimu.
Nors planas jau baigiamas kurti, jis įsigalios tik rudenį jį patvirtinus HELCOM ministrų susitikimo Krokuvoje metu.
Vertindamas Baltijos jūros ekologinę situaciją, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Rimas Petras Žaromskis yra pareiškęs, kad ji virsta dideliu ežeru.
HELCOM, kuri koordinuoja Helsinkio konvenciją, sudaro Baltijos jūros šalys Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija, Švedija, Vokietija, Rusija bei Europos Komisija.