Vaikais atsikrato lyg pabodusiu žaislu

Mūsų šalies įstatymai skelbia, kad kiekvieno vaiko interesai ir poreikiai turi būti laikomi prioritetiniais. Tačiau dažnai ne itin palankias sąlygas bene pažeidžiamiausiai visuomenės daliai – tikrų tėvų nebeturintiems vaikams – diktuoja skaudžios gyvenimo aplinkybės. Valdžios atstovai, žinantys šią problemą bei dažnai apie ją diskutuojantys, vis dar delsia nustatyti konkrečius kriterijus tinkamiausiems globėjams ar įtėviams išrinkti. A.Bandzos vaikų globos namų direktorius Sigitas Juodzevičius globėjus ar įtėvius, lengva ranka atsikratančius likimo nuskriaustų vaikų, vertina tik neigiamai.

Našlaičiai ar kiti vaikai, kuriems nepasisekė su biologiniais tėvais, patekę į valdiškus namus patiria moralinę traumą. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau išplaukia ir antroji, dar skaudesnė, kai globėjai ar net įtėviai, atsikrato vaiku tarsi pabodusiu žaislu.

Kai globėjai, apsisprendę rūpintis iš Vaikų namų paimtu ugdytiniu, siekia patenkinti tik savo poreikius, dažniausiai prieinamas globos liepto galas. Globotinis grįžta atgal dar labiau nusivylęs gyvenimu. Gavęs antrąjį skausmingą likimo kirtį, jis dažniausiai imasi atsakomųjų smūgių – priešinasi, prieštarauja, kenkia, tampa agresyvus. Būna ir dar blogiau, kai pasuka nusikaltimų keliu.

Gyva grąžinama preke mūsų šalyje tampa ne tik vaikų globos namų auklėtiniai, bet ir įvaikintos atžalos. Jų dvasinis skausmas patrigubėja. Praradę biologinius tėvus ir patekę į vaikų globos namus, ar vėliau – į svetimą šeimą, teismo sprendimu jie pripažįstami tikraisiais jos nariais. Įvaikintiems mažamečiams iškyla sudėtingas uždavinys – adaptacija dar vienoje aplinkoje. Teismui palaiminus šis procesas nueina perniek, kai įtėviai sumano atsikratyti įvaikiu, vaikui parašomas negailestingas nuosprendis galbūt visam gyvenimui.

Keleriopa trauma privedė iki kalėjimo

„Plati ir skaudi tema, – apgailestaudamas „Panevėžio balsui“ sakė A.Bandzos vaikų globos namų direktorius Sigitas Juodzevičius. – Ir problema. Būna, grąžina mums vaikus, o tikrųjų priežasčių nesužinome. Esą dažniausiai dėl netinkamo elgesio. Pasakysiu tik viena – tokius globėjų ir įtėvių veiksmus aš vertinu labai neigiamai.“.

Direktoriui labiausiai atmintin įstrigo nemalonus atvejis, kai to paties vaiko atsikratė bent dvi šeimos. Jam teko dukart išvykti iš Vaikų globos namų ir dukart grįžti atgal. Trečią kartą užtrenkęs tų namų duris dėl sulauktos pilnametystės buvęs ugdytinis atsidūrė kalėjime.

Septynerius metus A.Bandzos vaikų globos namams vadovaujantis S.Juodzevičius papasakojo nelaimingą vieno buvusio ugdytinio istoriją. Anot jo, mažą berniuką panoro įsivaikinti svetima šeima. Sutvarkė dokumentus, teismas jų pageidavimą patenkino, vaikas šeimoje gyveno net dešimtmetį. Tačiau vieną gražią dieną jis buvo grąžintas į Vaikų globos namus. Įvaikio jie atsisakė teismo keliu.

Dar kartą, rodos, laimė šyptelėjo, kai atsirado jį globoti panorę žmonės. Bet ir geri norai patyrė fiasko. Paaugliui buvo 17 su puse, kai vėl atsirado Vaikų globos namuose tarytum nereikalingas daiktas.

„Mes pastebėjome, kaip pasikeitė jo elgesys. Blaškęsis iš vienos vietos į kitą vaikinas tapo piktas, netgi agresyvus. Po pusmečio sulaukęs aštuoniolikos metų jis išėjo į savarankišką gyvenimą. Deja, netrukus teko valgyti kalėjimo duoną“, – liūdnai įvardino finalą pašnekovas.

Aukščiau – savi interesai ir poreikiai

S.Juodzevičius tuos globėjus ar įtėvius, kurie lengva ranka atsikrato likimo nuskriaustų vaikų, vertina tik neigiamai.

„Sakiau ir sakysiu, kad globėjas ar įtėvis, po savo pastoge priglaudęs svetimą vaiką, niekada nebus laimingas, jei sieks patenkinti tik savo interesus. Tarkim, jei vaiką paims todėl, kad neturi savo atžalų, įžvelgs jame tik darbo jėgą ar norės nuvyti vienišumo jausmą, niekada nebus gerai“, – tvirtą nuomonę turi Vaikų globos namų vadovas.

Ko reikia, kad tokie vaikai netaptų grąžinama preke ar nereikalingu daiktu? Pasak S.Juodzevičiaus, atsakymas paprastas – pasiryžę auginti, auklėti ir rūpintis kraujo ryšiais nesiejamu vaiku, žmonės pirmiausia turi mąstyti apie globotinio ar įvaikio interesus, jo galimybę būti laimingu.

Vaikų namai geriau už godų globėją

A.Bandzos vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 135 ugdytiniai, iš jų trys – našlaičiai.

Šiemet dar nė viena šeima nepanoro įsivaikinti nei našlaičių, nei kito ten augančio berniuko ar mergaitės. Pernai buvo įvaikinti trys ugdytiniai. Šis skaičius mažėja, nes yra buvę, kad naujos šeimos nariais per metus tapdavo 5 ir daugiau „valdiškų“ vaikų. Tačiau, palyginus su globojamaisiais, šis skaičius dvigubai ar net trigubai mažesnis. Kodėl?

„Daug aspektų. Už globą valstybė moka pinigus, globotinis niekada neturės jokių teisių į globėjų turtą. Tuo tarpu įvaikintas žmogutis pripažįstamas tikruoju šeimos nariu ir paveldėtoju. Be to, juo įtėviai privalo rūpintis kaip savo tikruoju vaiku be piniginės paramos, kokią gauna globėjai“, – vardijo skirtumus direktorius. Ir pasiguodė, jog bene daugiausia problemų kelia globoti vaikus užsimojusios jų tikros močiutės tais atvejais, kai tėvų nėra, apribota tėvų valdžia arba jie uždarbiauja užsienyje. Nebeturinčios sveikatos ar kantrybės ginčytis su paaugliais senelės globos atsisako.

S.Juodzevičiaus manymu, kaip ten bebuvę, vaiko interesus geriausiai gali patenkinti tikroji jo šeima, net ir nepilna, kai atžalą augina motina ar tėvas. Jei šeima, į kurią patenka globotinis ar įvaikis, paiso vien savo interesų arba dar blogiau – apsiima auginti net 10 globotinių dėl pinigų, direktoriaus tvirtu įsitikinimu, daug geriau – Vaikų globos namai.

Ministerija turėtų inicijuoti atranką

Panevėžio apskrityje yra dveji valstybiniai vaikų globos namai – Panevėžio A.Bandzos ir Obelių. Dar keturi vaikų globos namai pavaldūs savivaldybėms.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų skyriaus vedėja Gema Jurgelevičienė „Panevėžio balsui“ tvirtino, kad manipuliavimas globotiniais, kai jie grąžinami į vaikų globos namus, yra didelė problema. „Manau, kad iniciatyvos turėtų imtis Socialinė darbo ir apsaugos ministerija, nustatydama konkrečius kriterijus globėjų atrankai. Būtų gerai, kad įvairių sričių specialistai spręstų, vienas ar kitas žmogus yra tinkamas globėjo pareigoms. Turėtų būti neapsieita ir be psichologo“, – išsakė savo nuomonę Apskrities viršininko administracijos atstovė.

Jos tvirtinimu, turėtų būti nustatytas globotinio pageidaujančio asmens metų cenzas, įvertinta jo turtinė padėtis, kiti svarbūs faktoriai: „Nemanau, kad globojamu vaiku pasirūpinti bei jį tinkamai auklėti galėtų 70 metų sulaukęs žmogus jau vien dėl amžiaus. Juk egzistuoja kartų problema.“

G.Jurgelevičienė prisipažino negalinti komentuoti savivaldybių vaikų globos namų rūpesčių, tačiau situacija dvejose apskričiai pavaldžiose vaikų globos įstaigose jai puikiai žinoma.

Prisiminė skandalingąją šeimyną

Pasak skyriaus vedėjos, Panevėžyje ir Obeliuose esanose valstybinėse ugdymo įstaigose gyvena beveik pustrečio šimto vaikų. Ji žinanti vieną atvejį, kai įtėviai atsisakė įvaikinto vaiko. Tačiau globėjai tą padaro dažniau, nes procedūra nesudėtinga. G.Jurgelevičienės teigimu, dažniausia globotinių atsisakoma dėl problemiško jų elgesio.

Pašnekovė vis dar prisimena daug rūpesčių kėlusią Vidmanto Lukoševičiaus ir Aurelijos Grabštienės šeimyną, apie dešimt metų gyvenusią Pasvalio rajono Pažąsų kaime. G.Jurgelevičienė dar nepamiršo netinkamo elgesio su globotiniais faktų, pasiekusių net teismą.

„Už tai, į kokią aplinką patenka tikroje šeimoje likimo traumuoti vaikai, esame atsakingi visi, o ypač vaikų teisių sergėtojai. Jie ilgokai nebuvo principingi, žinodami minėtos šeimynos motinos-auklėtojos gyvenimo istoriją, ir toleravo nemažai neigiamų dalykų. Šeimyna panaikinta, bet, kiek žinau, keli globotiniai palikti“, – baigė pokalbį G.Jurgelevičienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.