Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas” kenčia nuo vidinių prieštaravimų – klientai nori pokyčių ir naujovių. Tačiau valstybės valdoma bendrovė nesugeba paskirstyti turimų išteklių, todėl vis dar teikia sąlygiškai pigias, bet prastos kokybės paslaugas.
Tai atskleidė gegužės mėnesį rinkos analizės ir tyrimų grupės „RAIT” vykdytas per 1000 gyventojų nuomonių tyrimas.
Atsakymai į tyrimo klausimą „Kurios savybės tinka valstybiniam „Lietuvos paštui” apibūdinti?” parodė gana pesimistinę „Lietuvos pašto” realybę – iš pateikto teigiamų savybių sąrašo tik „Prieinama paslaugų kaina” susilaukė šiek tiek daugiau nei pusės (52 proc.) respondentų pritarimo. Gyventojai prastai vertina „Lietuvos pašto” darbuotojų aptarnavimo kokybę, darbo laiko grafiką ir parinktą pašto skyrių vietą.
Nuolatos aštrėjant privačių bendrovių konkurencijai, gyventojai gali palyginti teikiamas pašto paslaugas, todėl „Lietuvos paštą” aukštos kokybės paslaugų teikėju laiko tik kas dešimtas klientas (9 proc.). Tai patvirtina ir pačių „Lietuvos pašto” vadovų išdėstytas mintis, jog būtinos radikalios permainos, ypač – ruošiantis Europos Sąjungos lygiu planuojamam rinkos liberalizavimui nuo 2009 metų.
Gana prastai valstybiniame pašte vertinama klientų aptarnavimo sparta. Ji tenkina mažiau nei penktadalį (19 proc.) klientų, o eilės pašte nesukelia didesnių nepatogumų tik kas aštuntam (13 proc.) apklaustajam. Dėl klientų aptarnavimo operatyvumo išsiskyrė kaimo bei mažesnių miestų gyventojų ir didesnių bei didžiųjų miestų gyventojų, taip pat jaunimo ir pensinio amžiaus apklaustųjų nuomonės. Kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose (iki 30 tūkst. gyventojų) veikiantys pašto skyriai nėra apkrauti, todėl jų klientai rečiau skundžiasi dėl darbo spartos. Didesnių miestų (daugiau nei 30 000 gyv., paprastai – rajonų ir apskričių centrų) gyventojai nelinkę sutikti, kad valstybinis paštas klientus aptarnauja greitai. Mažiausiai priekaištų turėjusių 65-74 metų pensininkų ir jaunimo nuo 15 iki 34 metų nuomonės susidūrė dėl pašto skyriuose susidarančių eilių – tik mažiau nei dešimtadalis (7-8 proc.) jaunuolių pripažįsta, jog neteko stovėti ilgose „Lietuvos pašto” eilėse.
Pašto aptarnavimo spartą skirtingai vertina įvairių profesijų ir socialinių grupių atstovai. Vers-lininkų, tarnautojų, specialistų, darbininkų, moksleivių ir studentų nuomonė šiuo požiūriu dėl „Lietuvos pašto” gerokai prastesnė nei pensininkų, bedarbių, ūkininkų ir namų šeimininkių. Tarp pirmųjų tik kas šeštas – aštuntas apklaustasis yra patenkinti valstybinės įmonės darbo tempu.
Paprašyti pasiūlyti permainas, kurios „pažįstamos” iš „Hansabanko” pavyzdžio, daugiau nei pusė gyventojų pripažino, jog „Lietuvos paštas” turėtų remtis privačių investuotojų praktika ir atnaujinti skyrius, jų vidaus interjerą, didinti paslaugų skaičių, mokyti personalą mandagiau aptarnauti klientus. Nemenko pritarimo sulaukė ir siūlymai pakeisti skyrių išdėstymo vietas, nustatyti darbo laiką, kad jis būtų patogesnis klientams.