Panevėžyje baigiant įgyvendinti švietimo sistemos pertvarką A. Lipniūno vidurinės mokyklos direktorius Jonas Knizikevičius bando pakeisti švietimo įstaigos statusą – mokyklą paversti katalikiška. Įgyvendinus šį planą, mokykla galėtų tapti gimnazija, o ne pagrindine mokykla. To labiausiai baiminasi J.Knizikevičius. Siekdamas mokyklą paversti gimnazija, jis ėmėsi veiksmų, prieštaraujančių švietimo pertvarkos mieste planui. Jeigu J.Knizikevičiui pavyktų, tuomet Panevėžyje būtų 7 gimnazijos. Nors pagal planą jų turi būti šešios. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vitalijus Satkevičius tokius A.Lipniūno vidurinės mokyklos vadovo žingsnius vadina spekuliacija.
Nori pakeisti mokyklos statusą
Panevėžio miesto A.Lipniūno vidurinės mokyklos direktorius Jonas Knizikevičius patvirtino informaciją, kad nori pakeisti švietimo įstaigos statusą ir ją padaryti katalikiška mokykla. Pasak jo, tam pritaria ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. „Vyskupas atsiliepė į mūsų prašymą ir pritaria, kad A.Lipniūno vidurinė mokykla taptų katalikiška. Jo Ekscelencija parašė raštą, kurį gavo ir Savivaldybė. Vyskupas sutinka, kad A.Lipniūno vidurinėje mokykloje, pasikeitus statusui, būtų vykdoma pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programa. Tai yra ji taptų vadinamąja „ilgąja” gimnazija.”
Leidžia įstatymai
Pasak direktoriaus, tokia švietimo įstaiga tapti leidžia ne vienas Švietimo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, švietimo ir mokslo ministro įsakymai, Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 2000-ųjų sutartis „Dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityse”, A.Lipniūno vidurinės mokyklos nuostatai bei mokyklos tarybos ir mokytojų profesinės sąjungos nutarimai. „Be to, švietimo įstaigai tapus katalikiška mokykla, su Panevėžio vyskupija būtų pasirašyta sutartis, vėliau ji taptų viešąja įstaiga, kokia dabar taps K.Paltaroko vidurinė mokykla”, – vaizdžiai apie ateitį kalbėjo J.Knizikevičius ir teigė, kad Savivaldybei pateiktame aiškinamajame rašte įrodyta, kodėl mokykla gali tapti katalikiška gimnazija.
Svajojo ilgai
A.Lipniūno vidurinės mokyklos vadovas tvirtino, kad pasivadinti katalikiška mokykla svajota ne vienerius metus. „Jau 14 metų mokykla vadinama garbingu kunigo A.Lipniūno vardu. Todėl nieko keisto, kad siekiame, jog mokykla taptų katalikiška. Beje, mokyklos pedagogus, moksleivius ir jų tėvelius nuliūdino vykdoma Panevėžyje švietimo sistemos pertvarka, nes po jos mokykla taptų pagrindine. Todėl tikimės, kad kelias su bažnyčia – patikimas. Tuomet, jei išsispręstų šis klausimas ir mokykla taptų katalikiška, vykdančia pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, daugiausia dėmesio skirtume dvasiniams dalykams”, – įrodinėjo J.Knizikevičius.
Lėšų užtektų
Jo nuomone, mokykla išsilaikytų finansiškai. Tam, pasak J.Knizikevičiaus, užtektų moksleivio krepšelio lėšų: „Tą mes galime argumentuotai įrodyti. Iš vyskupijos pinigų neprašysime. Ant svarstyklių dėti pinigus ir dvasinius dalykus neetiška. Tikrai nereikalausime iš vyskupijos lėšų, nes bažnyčia nėra turtinga. Mums svarbu, kad vyskupija mus palaikytų morališkai. Beje, jau ir dabar einame tuo keliu. Mokykloje skiriama daug dėmesio dvasiniams, religiniams dalykams.”
Tikisi palankaus sprendimo
Direktorius prisipažino, kad ateityje, jei bus pritarta mokyklos pertvarkai, ji taps viešąja įstaiga, kaip ir K.Paltaroko vidurinė mokykla. Pasak jo, nepritarti planui trukdžių neturėtų būti, o jei jie ir yra, tai neargumentuoti.
J.Knizikevičius teigė, kad pirmadienį Savivaldybėje turėtų vykti susitikimas su mero pavaduotoju Petru Luomanu, Tarybos Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Vitalijumi Satkevičiumi, Panevėžio vyskupu J.Kaunecku. Anot direktoriaus, tikimasi palankaus sprendimo.
Stebina direktoriaus elgesys
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Tarybos sekretoriato vyriausiasis ūkio specialistas Vitalijus Satkevičius patvirtino, kad Savivaldybę pasiekė A.Lipniūno vidurinės mokyklos prašymas pertvarkyti į katalikišką, vykdančią pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. „Stebina toks direktoriaus elgesys. Nesuprantu, kodėl reikėjo laukti tiek metų pateikti prašymą keisti mokyklos statusą, kur jis buvo anksčiau?” – retoriškai klausė politikas.
Mažėja moksleivių
Pasak jo, Panevėžyje švietimo sistemos pertvarka turi baigtis 2012 metais. Tuomet mieste liks 6 gimnazijos. Kitos mokyklos taps pagrindinėmis. „To miestui visiškai pakanka, nes katastrofiškai mažėja moksleivių. Šis procesas vyksta ir A.Lipniūno mokykloje. Jei 2005-aisiais mokykloje buvo 771 moksleivis, tai šiemet – 734.”
V.Satkevičius teigė, kad 2008 metais, pagal sudarytą švietimo sistemos pertvarkos planą, A.Lipniūno mokykloje neturi būti sudarinėjamos 11 klasės, o nuo 2009-ųjų mokykla tampa pagrindine. „Niekas jiems nedraudžia tapti katalikiška pagrindine mokykla. Tuomet jie galėtų ruošti moksleivius K.Paltaroko vidurinei mokyklai, kuri ateityje taps gimnazija”, – samprotavo jis.
Nesuprastų kitų mokyklų vadovai
„Be to, – tęsė toliau Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, – moksleivio krepšelio lėšų A.Lipniūno mokyklai neužtenka. Šiai dienai jiems trūksta 71,7 tūkstančio litų. Iki metų pabaigos jų trūks dar daugiau. Man vyskupas J.Kauneckas teigė, kad nieko prieš, jog mokykla taptų katalikiška, bet jis sakė, kad finansiškai mokyklos tikrai nerems. Nesuprantu, kodėl mokyklos direktorius spekuliuoja tokiais dalykais ir verčia vyskupą prisiimti įsipareigojimus, kurių įvykdyti negalės.”
V.Satkevičiaus nuomone, J.Knizikevičius elgiasi netolerantiškai kitų mokyklų atžvilgiu: „Atlikta švietimo sistemos reforma. Planingai pertvarkomos mokyklos. Suradome kompromisinį sprendimą, kuriam prieš dvejus metus pritarė švietimo įstaigų vadovai. Beje, mūsų nesuprastų kitų mokyklų vadovai, jei pritartume A.Lipniūno mokyklos prašymui. Kam tuomet buvo reikalinga švietimo sistemos reforma?”