Kaime bankų nėra. Žinoma, nėra ir bankomatų. Kai kur jau nelieka ir pašto skyrių. Nors nerastume šiandien nė vieno kaimo gyventojo, kuriam nereikia mokėti kokių nors mokesčių ar susimokėti už komunalines paslaugas, pavyzdžiui, elektrą. O dar daugiau žmonių kaime pensijas ir įvairias socialines pašalpas gauna į bankų korteles, kuriomis vietinėse krautuvėlėse atsiskaityti negali.
Anksčiau vos ne kiekviename didesniame Lietuvos kaime veikė po pašto skyrių, banko taupomąją kasą. Dabar Lietuvos komerciniai bankai, valdomi užsienio investuotojų, savo skyrių kaimuose nebeturi, o pašto skyriai yra tik didesnėse gyvenvietėse.
„Neprapuolam, svarbiausia, kad būtų kuo mokėti, o kur – susirasim”, – juokaudami LŽ teigė kaimų gyventojai ir pasakojo, kaip sukasi iš bėdos neturėdami pašonėje nei banko, nei pašto.
Nemažai kaimuose gyvenančių žmonių sako, kad su kokiais nors reikalais beveik kas savaitę važiuoja į rajonų centrus, tad ten užsuka į bankus ar paštą – sumoka ir mokesčius, ir už elektrą ar dar ką nors, išsiima grynųjų iš banko kortelės sąskaitos. Kiti prisipažįsta, kad prašo tai padaryti miestuose gyvenančių vaikų.
Tiesa, dalis kaimų gyventojų savo finansinius reikalus jau tvarko per internetą. Tai daugiausia jauni ūkininkai ar naująsias technologijas įvaldę ūkininkaujančių tėvų vaikai.
Kur kas sunkiau piniginius reikalus tvarkyti senyvo amžiaus žmonėms, nes jie ir į miestą rečiau išsiruošia, ir naudotis kompiuteriu neturi galimybių.
Pasikliauna paštininkais
Vilkaviškio rajono Sūdavos kaime gyvenanti Regina Naujokaitienė tikino, kad didelių rūpesčių mokant už vandenį, elektrą ar ryšio paslaugas net ir gyvenant nuošaliame kaime nekyla. „Mūsų kaime nei pašto, nei taupomosios kasos niekad nebuvo. Artimiausia buvo Slabaduose, bet ir ten jau lyg ir nelikę. Todėl mokesčius susimoku nuvažiavusi į Vilkaviškį. Nors toloka, bet kai yra kitų reikalų, išsiruošiu. Kiti kaimo gyventojai už paslaugas atsiskaito per laiškininkę, kuri aptarnauja mūsų kaimą. Yra paskirta patalpa, sutarta savaitės diena, kai ji surenka visus mokesčius iš gyventojų”, – pasakojo prie nepatogumų pripratusi moteris.
Pasak jos, laiškininkės paslaugomis daugiausia naudojasi pensinio amžiaus kaimo gyventojai, kuriems pensijos pristatomos į namus. Pensijas Vilkaviškio rajone žmonėms išvežioja konkursą laimėjusi viena privati bendrovė.
„Ir aš, ir kiti mano pažįstami, kurie nėra ligos prikaustyti prie lovos ar turi kuo nuvažiuoti į Vilkaviškį, labiau linkę, kad pensijos jiems būtų pervedamos į banko sąskaitas. Taip ir saugiau – nereikia labai didelių sumų namie laikyt, o ir pasitaupyti galima”, – prisipažino R.Naujokaitienė, kuriai grynųjų pinigų iš kortelės sąskaitos išsiimti taip pat tenka važiuoti į Vilkaviškį – beveik 20 kilometrų.
Tai, kad mokėdama komunalinius mokesčius pasitelkia laiškininkus, LŽ tvirtino ir netoli Marijampolės savivaldybės Sasnavos miestelio vienkiemyje gyvenanti 74 metų Petronėlė J.
„Laikraščius nešiojančią moterį gerai pažįstu. Kai būna pensija, paprašau, kad ji sumokėtų. O pensiją man atneša į namus. Tuo aš labai patenkinta”, – kalbėjo senutė. Sakė, pati į miestelį išsiruošianti tik vieną ar du kartus per mėnesį, ir daugiausia į bažnyčią. Apsipirkti einanti į artimiausią gyvenvietę, kur dukart per savaitę atvažiuoja autoparduotuvė.
Paštas taps kilnojamasis
Marijampolės apskrities centrinio pašto direktorius Henrikas Kelpša LŽ teigė, kad pastarąjį dešimtmetį kaimuose pašto sistema mažai tepakito: regione išliko per 60 pašto skyrių, o uždarytas tik vienas kitas kaimo paštas Vilkaviškio rajone.
„Stengėmės išlaikyti buvusią sistemą. Tačiau negaliu garantuoti, kad taip ilgai bus, nes kai kuriuose pašto skyriuose per mėnesį aptarnaujami tik 7-8 ar 10 klientų. Tad mums išlaikyti ir laiškininkus, ir dar pašto viršininką neapsimoka. Permainų gali būti, nes Lietuvoje pradėtas diegti kilnojamasis paštas. Kol kas mūsų regione jo nėra, bet išanalizavę kitų apskričių patirtį tą darysime ir Marijampolės apskrityje”, – sakė H.Kelpša.
Pasak Marijampolės apskrities centrinio pašto direktoriaus, kaimo žmonės paštų skyriuose gali išsiimti grynųjų pinigų iš mokėjimo kortelių sąskaitų, gauti greitąjį vartojimo kreditą. Tačiau šios paslaugos esą populiarios tik didelėse gyvenvietėse bei miesteliuose.
Į kredito uniją – tiesiai iš traktoriaus
Vienintelis pašto konkurentas, kuris teikia bankines paslaugas kaimo gyventojams, yra kredito unijos. Tačiau Marijampolės apskrityje jos kiek aktyvesnės tik Vilkaviškio ir Šakių rajonuose.
Kaip LŽ pasakojo Šakiuose veikiančios kredito unijos Zanavykų bankelis valdybos pirmininkė Aušra Pukinskienė, paslaugas čia gali gauti tik unijos nariai, tad konkuruoti su paštu kaime neįmanoma.
„Kol kas teturim tris nutolusias kasas – Kudirkos Naumiestyje, Barzduose ir Kriūkuose. Netrukus esam numatę atidaryti dar vieną – Lekėčiuose. Nesitikim iš jų kokio nors didelio pelno, bet žinom, kad jos reikalingos mūsų unijos nariams, nes tik juos aptarnaujam. Nariai unijoje gali ne tik susimokėti įvairius mokesčius, bet ir atlikti kitas bankines operacijas, kurių paštas neteikia. Mūsų unija vienija apie 3 tūkst. narių, kurių dauguma – kaimų gyventojai – smulkūs bei stambesni ūkininkai”, – pasakojo A.Pukinskienė.
Ji minėjo kad kredito unijos kasos leidžia ūkininkaujantiems žmonėms sutaupyti daug laiko ne vien mokant mokesčius, bet ir tvarkant įvairius finansinius reikalus.
„Ūkininkui nereikia puoštis ir gaišti laiko kelionei į Šakius. Gali iššokęs iš traktoriaus ar mašinos užbėgti ir viską susitvarkyti”, – sakė ji.
Panašiai kredito unijų nutolusių kasų naudingumą įvardijo ir vienos didžiausių Lietuvoje Šilutės kredito unijos valdybos pirmininkė Genovaitė Kimbrienė. 4600 narių vienijanti unija yra įkūrusi 6 nutolusias kasas.
„Stengėmės kasas išdėstyti maždaug 20 kilometrų atstumu vieną nuo kitos, kad žmonėms nereikėtų kur nors toli važinėti”, – sakė G.Kimbrienė.