Uostamiesčio verslininkas ir politikas kaltina Klaipėdos valdžią, kad ši tinkamai nesirūpina universalios sporto arenos statybomis, esą per kelerius metus darbų kainos šoktelėjo kone dvigubai
Trejus metus vietoje trypčiojusi Klaipėdos valdžia, norėdama išvengti Kauno kolegų vargų, suskubo bet kokia kaina įgyvendinti universalios sporto arenos projektą. Kai kuriems uostamiesčio gyventojams toks aktyvumas atrodo įtartinas.
Nenori chaoso
LŽ kalbintas Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius tikino, kad universalios sporto arenos, kurioje 2011 metais turėtų vykti Europos krepšinio čempionato pogrupio rungtynės, projektas įgyvendinamas pagal patvirtintą programą, esą nėra jokių priežasčių ieškoti kitų statybos alternatyvų.
Uostamiesčio vadovas pabrėžė, kad areną tebeplanuojama statyti kvartale tarp Taikos ir Baltijos prospektų bei Minijos gatvės. Anot R.Taraškevičiaus, atsisakius šios vietos kiltų didelis chaosas ir būtų prarastas brangus laikas.
Tačiau Klaipėdos vyriausiasis architektas Almantas Mureika praėjusią savaitę pranešė, kad naujos vietos paieškos projekto įgyvendinimą pailgintų tik 8 mėnesiais.
Laikas – pinigai
Miesto tarybos narys verslininkas Rimantas Cibauskas, kuris yra ir Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentas, teigė negaunantis jokios informacijos, kodėl per trejus metus sporto kompleksas dar nepastatytas. Sugebėta parengti tik detalųjį teritorijos planą. „Savivaldybėje negaunu atsakymo, kas buvo padaryta per trejus metus, kai paaiškėjo, kad Lietuva taps 2011 metų Europos čempionato šeimininke. Juk panašaus dydžio arena Šiauliuose jau stovi. Klaipėda turi tik detalųjį planą, o techninio projekto – dar ne”, – kalbėjo R.Cibauskas.
Per kelerius metus arenos statybos darbai pabrango beveik du kartus. Prieš 3 metus projektas buvo įvertintas 50-60 mln. litų, o šiuo metu numatoma sporto arenos kaina – 100-105 mln. litų. Savivaldybės finansavimo dalis siektų apie 20 mln. litų.
„Per tuos kelerius metus pabrango ir žemė, ir statybinės medžiagos, ir darbo jėga. Akivaizdu, kad dėl valdininkų neveiklumo savivaldybė, tai yra mes visi, jau patyrėme dešimtis milijonų litų nuostolių. Ar nereikėtų kalbėti apie baudžiamąją tam tikrų asmenų atsakomybę?” – svarstė R.Cibauskas.
Ginčai dėl aikštelės
Tarybos nariui neaiškūs kriterijai, pagal kuriuos buvo pasirinkta arenos statybos vieta. „Nesiginčiju, gal ji tikrai geriausia, kokią buvo galima rasti, bet juk alternatyvūs siūlymai net nenagrinėti! Nežinant situacijos kyla visokių minčių tiek man, tiek kitiems miestiečiams”, – sakė verslininkas.
Jis įsitikinęs, kad pagrindinis viešai deklaruojamas argumentas, esą minėta vieta sporto kompleksui statyti išrinkta dar sovietiniais laikais, neįtikimas. „Juk turime vadovautis ne 30 metų senumo planais, o patys žvelgti į ateitį. Esu verslininkas. Žinau, kad šioje vietoje vienas žemės sklypo aras kainuoja iki 200 tūkst. litų. Tai gal parduokime arenai skirtą 9 hektarų sklypą ir statykime objektą kitoje miesto vietoje, kur žemė pigesnė? Juk gautume apie 180 mln. litų. Net pervedus pusę tos sumos į valstybės biudžetą, dar nemažai liktų”, – dėstė R.Cibauskas.
Pirminiais skaičiavimais, šiuo metu Klaipėdos arenos statyba galėtų kainuoti per 100 mln. litų. Apie 50 mln. litų numatoma skirti tik kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Ši projekto dalis R.Cibauskui kelia daugiausia įtarimų. „Jei statoma net kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelė, vadinasi, numatomas sklypas tikrai per mažas. Juk anksčiau ar vėliau miestui iškils būtinybė statyti ir naują stadioną. Ar nebūtų geriau krepšinio areną ir stadioną statyti vienoje vietoje, įrengti bendrą ir daug pigesnę automobilių stovėjimo aikštelę?” – svarstė verslininkas.
Kas sužlugdė idėją?
Meras R.Taraškevičius kategoriškai atmetė visas R.Cibausko abejones ir tvirtino, kad svarstyti alternatyvius arenos statybų variantus būtų pasirengęs susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. „Pritarčiau iniciatyvai, jei Klaipėdoje atsirastų verslininkas, galintis sporto arenos reikmėms skirti žemės sklypą, kuriame būtų reikiama infrastruktūra, ir siūlantis savivaldybei prisiimti dalį įsipareigojimų. Prieš kelerius metus pačiam R.Cibauskui siūlėme statyti areną jam priklausančiame sklype, kuriame kadaise stovėjo statybinių medžiagų gamybos įmonė. Tame 7 hektarų sklype būtų tilpusi ir sporto salė, ir automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau verslininkas nesutiko”, – pabrėžė meras.
R.Cibauskas tikina, kad jam nebuvo leista įgyvendinti sporto komplekso Artojų gatvėje, greta Danės upės, projekto: „Ne man siūlė, o pats prieš trejus metus siūliau šį variantą. Tačiau iš manęs tik pasijuokė. Dabar džiaugiuosi, kad neįklimpau į tą košę. Šiandien pardavęs šį sklypą uždirbsiu daugiau, negu būčiau laimėjęs pastatęs areną.”