Seime jau ketvirtą kartą nesėkmingai mėginta prastumti abortus draudžiantį įstatymą. Tačiau projekto autoriai ir toliau nežada atsisakyti savo ketinimų.
Įstatymo „Dėl gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos” projektas praėjusią savaitę buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės kaip galintis prieštarauti Konstitucijai. Idėją uždrausti Lietuvoje abortus iki 12-os nėštumo savaitės gaivinantys politikai net siūlė, kad už nelegalios operacijos atlikimą būtų skiriama iki 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad lietuviškasis projektas net radikalesnis, nei diskusijų audrą ir „abortų turizmą” sukėlęs lenkiškasis.
Poziciją sugriežtino
Abortus ankstyvoje nėštumo fazėje draudžiantys įstatymai Seime teikti svarstyti jau nuo 2002 metų, tačiau nesulaukdavo palaiminimo. Prastumti tokį įstatymą mėginta dar pernai pavasarį. Šįkart projektą teikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Tomaševskis, konservatorės Irena Degutienė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Seimo Šeimos ir vaiko komisijos pirmininkė, valstietė liaudininkė Rima Baškienė ir teisingumo ministras „pilietininkas” Petras Baguška.
Autoriai teigė, kad tokio įstatymo nebuvimas ir situacija, kai nėštumo, ypač iki 12-os savaitės, nutraukimas neturi jokių teisinių ir moralinių pasekmių, yra viena visuomenės žemos moralės ir kritiškos demografinės padėties priežasčių.
Panašūs įstatymai priimti Airijoje, Lenkijoje ir Maltoje, o pavasarį įsigaliojo ir Pietų Dakotos valstijoje JAV. Ten esą nebuvo sunkumų uždrausti abortus, išskyrus liberalių pažiūrų visuomenės dalies pasipriešinimą.
Naujas lietuviškas projektas, palyginti su ankstesniais, buvo net sugriežtintas. Pagal jį abortą būtų galima daryti esant tik dviem išlygoms: kai nėštumas gresia moters gyvybei ar sveikatai ir kai įtariama, kad jis atsirado dėl nusikalstamų veikų. Išbraukta ankstesniuose variantuose siūlyta išlyga, kad nėštumą galima nutraukti ir tada, kai yra didelė tikimybė, jog vaisius bus sunkiai pažeistas arba naujagimis sirgs nepagydoma liga. Tokią poziciją politikai aiškino tuo, kad ir sergantį vaiką esą reikia gimdyti, gydyti, o ne žudyti, juoba kad kartais tyrimų rezultatai nepasitvirtina.
Kartu buvo siūlomos ir Civilinio bei Baudžiamojo kodeksų pataisos. Asmeniui, atlikusiam abortą moteriai iki 12-os savaičių nėštumo laikotarpiu, galėtų būti skirta net 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Rankų nenuleis
Atkakliai siūlomo įstatymo būtinumą viena jo iniciatorių Irena Degutienė grindė moralės principais. „Čia net ne bioetikos, o požiūrio į vertybes klausimas. Bendrauju su tomis moterimis, kurioms gyvybės užsimezgimas – Dievo dovana. Joms niekada nekiltų mintis darytis abortą. Nemanau, kad turime atsižvelgti į tas moteris, kurios viską vertina materialiai, esą vaikas būsiąs našta. Per daug pabrėžiame finansinius sunkumus ir skurdą. Daug sunkesnėmis sąlygomis gyvenusioms Sibiro tremtinėms nekildavo minties atsisakyti kūdikių”, – sakė I.Degutienė. Ji neatmetė galimybės, kad bandys teikti įstatymo projektą dar kartą.
V.Tomaševskis pabrėžė, kad per metus dėl abortų prarandama keliolika tūkstančių vaikų. „Žmonės turi teisę jų nenorėti, bet žudyti – ne. Jeigu vaikas taip nepageidaujamas, vis tiek tegu gimdo – valstybė pajėgs juos išlaikyti. Arba tokius vaikus galima atiduoti įsivaikinti pageidaujančioms šeimoms”, – išeitis siūlė LLRA atstovas.
Jis neneigė, kad imtis negimusios gyvybės apsaugos jį įkvėpė kaimynės Lenkijos pavyzdys.
Prieštarauja ne tik Konstitucijai
Tačiau lenkiškasis įstatymas ir taip esąs liberalesnis už siūlomą Lietuvoje, nes jame įtvirtintos trys išlygos: abortai leidžiami dėl išžaginimo, pavojaus motinos gyvybei ir jei vaisius serga nepagydoma liga. Anot V.Tomaševskio, Lenkijoje dabar diskutuojama dėl trečiosios nuostatos pakeitimo. Be to, lenkai nori keisti Konstituciją ir įtraukti į ją nuostatą, kad gyvybė saugoma nuo pat jos pradėjimo.
Lietuviškasis projektas atmestas būtent dėl Konstitucijos neatitikimo. Seimo Teisės departamento išvadoje teigiama, jog kai kurios projekto nuostatos gali prieštarauti pagrindinio įstatymo teiginiams, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas ir kad niekas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į garbę ir orumą. Be to, suabejota, ar projektas atitinka tarptautinės teisės aktus.
Teisingumo ministro P.Baguškos, pasirašiusio projektą, LŽ pakalbinti nepavyko. I.Degutienė teigė, kad kartu su kolega V.Tomaševskiu dar kartą aiškinsis dėl pareikštų neatitikimų.
Rezultatų nebūtų
Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja Gražina Drąsutienė buvo lakoniška. „Jokie draudimai gerų rezultatų nedavė. Yra sunkesnis, bet tikresnis kelias: žmonių gyvenimą padaryti tokį, kad nekiltų noro darytis abortą”, – sakė ji.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešiūtė įsitikinusi, kad abortų draudimas būtų žingsnis atgal, ir pažangios šalys mūsų nesuprastų. „Projektas nusižiūrėtas nuo Lenkijos, kai įstatymu norima sumažinti abortų skaičių. Tačiau tai kova su padariniais, o ne su priežastimis”, – sakė ji.
E.Kuliešiūtės teigimu, abortai būtų nustumti į nelegalaus verslo sritį ir tikrai neišnyktų, o Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, Airijoje bei Maltoje, suklestėtų „abortų turizmas”.
Jei politikai abortų draudimui pritartų, iškiltų dar didesnis pavojus moterų gyvybei, nes abortus jos darytųsi nežinia kokiomis sąlygomis. Šiuo metu šį procesą kontroliuoja valstybė.