Pajūrio gamta – Temidės gniaužtuose

Jei nebus pakeisti įstatymai, o teismai vadovausis ligšioline praktika, nei vaizdingo Plocio gamtinio rezervato Pajūrio regioniniame parke (PRP), nei naujai nutiesto dviračio tako iš Klaipėdos į Palangą gali nebelikti.

Tokias išvadas daro aplinkosaugininkai po to, kai Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pralaimėjo bylą, kurioje leista atstatyti sodybą Europos Sąjungos (ES) saugomoje Regioninio parko teritorijoje.

„Vakarų ekspresas” išsiaiškino, kad Vyriausybėje ruošiamasi smogti saugomose teritorijose sodybas ketinantiems statyti žemvaldžiams, nes rengiamasi uždrausti atstatyti namus, jei pavyksta rasti jų pamatus ar įrodyti, kad sodybos būta.

Įstatymų karuselė

Tuomet, kai Lietuvoje buvo steigiami regioniniai parkai, į juos persikelti žemę buvo draudžiama. Pagal įstatymą, sklypai buvo grąžinami tik tikriesiems jų savininkams, kurie galėdavo atstatyti buvusias sodybas.

Jei šalia vienintelio dviračių tako iš Klaipėdos į Palangą ims dygti nauji namai, gali išnykti ir saugomos gamtinės vertybės, ir pats dviračių takas

Toks mechanizmas sugalvotas ne atsitiktinai – dažniausiai buvę žemių savininkai būdavo mirę, todėl ir atsirado galimybė steigti saugomas teritorijas.

Vėliau įstatymai pakeisti taip, kad žemę persikelti galėdavo asmenys, registruoti savivaldybėje, kurioje yra saugoma teritorija.

Taip neretai daugelis žmonių tik fiktyviai prisiregistruodavo vien tam, kad persikeltų sklypą į vaizdingą vietą. PRP buvo žinomas atvejis, kai keliasdešimt asmenų buvo registruoti pastate, kuriame veikia parduotuvė.

Tačiau kai kurie Saugomų teritorijų įstatymo straipsniai nebuvo pakeisti – iki šiol liko galioti nuostata, kad atstatyti sodybas galima ir draustiniuose, jei pavyksta įrodyti, kad ten buvo sodyba. Statybos įmanomos net ir tuo atveju, jei teritorijoje yra gamtinių vertybių.

Nors pagal tarptautinės teisės normas tokiais atvejais reikėtų atlikti brangiai kainuojančius poveikio aplinkai vertinimus, Lietuvoje dažniausiai į tai žiūrima pro pirštus – teismai jokių tyrimų nereikalauja.

Pralaimi bylas

Pavyzdžiu galima paimti Šaipių ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinį, kuris yra įtrauktas į tarptautinį gamtinių vertybių tinklą NATURA 2000, o Lietuva ES yra įpareigojusi saugoti šią teritoriją.

Minėtame draustinyje peri į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti itin reti paukščiai dirvoniniai kalviukai, ES saugomos ligutės, augalai, unikalios jų bendrijos.

Pagrindiniame PRP dokumente – tvarkymo schemoje – jokios naujos ar atkuriamosios statybos Šaipių ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje nenumatomos, tačiau minėtoje teritorijoje seniau sodybų būta.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, draustinyje sodybą atstatyti galima. To ir siekia dabartinis Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas, buvęs finansų ministro patarėjas Saulius Trečekauskas. Jis arba jo artimieji PRP valdo 5 sklypus, trijuose kurių statyba galima.

PRP vadovybei nesutikus išduoti leidimo atstatyti sodybą, valdininkas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris patenkino jo skundą. Teismo sprendimą PRP ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.

Analogiška situacija susiklostė ir dėl leidimo statyti Kalotės botaniniame-zoologinaime draustinyje – vėl pralaimėta byla.

Sunaikintų gamtą

Anot PRP ekologo Erlando Paplauskio, jei išties šalia Plocio rezervato išdygs sodyba, apie gamtinių vertybių išsaugojimą galima pamiršti.

„Sodybos šeimininkai sulauks svečių, iki jūros – keli šimtai metrų, o eiti reikia per rezervatą. Žinoma, jis bus nusiaubtas. Kitas dalykas – Šaipių ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje yra apie 40 žemės sklypų, daugelyje jų sodybos buvo. Teismų praktika leidžia manyti, kad vietoje draustinio gali atsirasti kvartalas. Tuomet neabejotinai išnyktų dirvoniniai kalviukai, ir Lietuvai grėstų milijoninės sankcijos už saugomos teritorijos sunaikinimą iš Europos Sąjungos”, – „Vakarų ekspresui” sakė jis.

Kitas dalykas – į sodybas būtų važiuojama automobiliais, padidėtų tarša bei nebeturėtų prasmės už 6 milijonus litų 2006 metais nutiestas vienintelis dviračių takas pajūriu iš Klaipėdos į Palangą, kuriuo itin noriai naudojasi turistai.

„Mūsų valdžios vyrai aiškina, kad dviračių turizmas – viena iš prioritetinių sričių, tačiau įstatymų keisti nenori. Mano žiniomis, S. Trečekausko žmonai Aurelijai priklausantis žemės sklypas ribojasi su rezervato teritorija, tačiau teismas jokio poveikio aplinkai vertinimo atlikti neįpareigojo”, – piktinosi ekologas.

Jam kurioziška buvo tai, kad pagal Įstatymą kompleksinėje teritorijoje, kitaip – visame Regioniniame parke statybos galimos tik tose vietose, kuriose pažymėta tvarkymo plane, o saugomose ir gamtiškai vertinguose draustiniuose – jei įrodai, kad ten būta sodybos.

Pamatų paieškos

Apie tai, kaip žmonės įrodinėja buvusios sodybvietės egzistavimą, galima išgirsti net ir juokingų istorijų.

Pavyzdžiui, Aukštaitijos nacionaliniame parke pamatai būdavo pilami tokiais tempais, kad žmonės net skelbimus į laikraščius dėdavo: „Supilu pamatus bet kurioje vietoje per 3 dienas”.

Dzūkijos nacionaliniame parke speciali komisija savo akimis išvydo, kaip sklype stūkso „pamatai” iš akmenų, sulipdytų pigiu nauju baltarusišku cementu. Interesantas įrodinėjo kad būta XX amžiau pradžios sodybos.

Įstatymai tokie skylėti, kad „pamatus rasti” yra labai nesudėtinga – užtenka į teismą atsivesti du „liudytojus” bei pateikti žemėlapį, kurio autentiškumo niekas netikrina. Aplinkosaugininkai su šypsena prisimena, kaip vienas iš „liudytojų” teisėjai įrodinėjo kadaise žaidęs prie „sodybos”, tačiau paaiškėjo, kad vyriškio nurodytu laiku šis net nebuvo gimęs.

Neatmetama, kad analogiškų atvejų yra buvę ir PRP, nes tikrųjų sklypų ir sodybų savininkų Regioniniame parke nedaug.

Ledai pajudėjo

Žinant ydingą situaciją, aplinkosaugininkų gretose jau seniai verda diskusijos, tačiau realūs žingsniai keičiant įstatymus žengti tik neseniai.

Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorius Robertas Klovas „Vakarų ekspresui” sakė, kad Vyriausybei jau pateiktos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos.

Jomis remiantis, atstatyti sodybas vien dėl pamatų buvimo nebebus galima.

„Juk visi žinome, kaip lengvai teismai pripažįsta pamatų egzistavimą. Nereikalaujama jokių svarių įrodymų, falsifikuojami žemėlapiai. Jei Vyriausybė priims nutarimą, o Seimas – įstatymo pataisas, bus galima tik rekonstruoti esamus apleistus, senus statinius. Reikės pamiršti tą pamatų praktiką. Taip pat įtvirtinta nuostata, kad sodybas galima statyti tik planavimo schemose numatytose vietose”, – dėstė aplinkosaugininkas.

Tačiau teisės akto pataisos parlamentarų pritarimo gali ir nesulaukti. Anot buvusio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, dabar – nario Antano Boso, žmogaus nuosavybė turi būti sugražinta.

„Įstatymas yra aukščiau už planavimo schemą. Pamatai – tai kultūrinio paveldo dalis. Nesvarbu, kokioje teritorijoje. Žinoma, negalima bet kur statyti, bei jei buvo sodyba – ją reikia atkurti. Pas mus ir taip per daug draudimų. Jei draustinyje atstatyta sodyba, vis viena išlieka apribojimai: negalima nei arti, nei sėti”, – teigė A. Bosas, kuris taip pat netiesiogiai valdo didelę teritoriją Šaipių ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.