Smurtinių nusikaltimų aukoms ir jų artimiesiems priteisiamos šimtatūkstantinės sumos dažniausiai lieka neišieškotos, o jų gavėjai turi apsiginkluoti kantrybe ir teisinėmis žiniomis norėdami, kad įpareigojimai jas sumokėti kaltininkus persekiotų visą gyvenimą.
Smurtinių nusikaltimų aukų artimieji, pagal mūsų šalies įstatymus, turi ne tik liedami ašaras gedėti mirusiųjų, bet ir pasirūpinti, kad tinkamai būtų nubausti jų skriaudikai.
Laiku neapskundus teismo sprendimo, aukštesnė instancija, kaltinamajam kreipusis, svarsto tik jo tradicinį prašymą sumažinti bausmę. Norintiesiems, kad nusikaltėlis būtų nubaustas visu griežtumu, susizgribti būtina per trejetą savaičių po nuosprendžio.
Jei jums ir buvo priteista didžiulė suma moralinei žalai atlyginti, ne valstybė, o pats turėsite pasirūpinti jos išieškojimu. Svarbu nepraleisti 10 metų senaties termino, antraip žudikas į laisvę gali grįžti jau neturėdamas jokių skolų.
Tėvų skundas pridėjo 2 metus
„Vakarų ekspresas” sekė vieną klaipėdiečių šeimos dramą. 2004 metų kovo 12-ąją Naikupės gatvės 12a namo kieme AB „Baltijos” laivų statyklos suvirintojas Bronius Steponkus (gim. 1979 m.) šaltakraujiškai nušovė dvejais metais jaunesnį kolegą Maksimą Drobenčiuką.
Nužudymo įrankiu tapo nelegaliai laikytas medžioklinis šautuvas – iš jo paleisti 5 šūviai. Vienas jų kliudė širdį, tad vaikinas mirė iš karto.
Žudikas kelis kartus užtaisydamas šautuvą ne tik suvarpė auką, bet ir paleido jai į galvą kontrolinį šūvį.
Pernai sausį Klaipėdos apygardos teismas B. Steponkui skyrė 13 metų laivės atėmimo bausmę bei įpareigojo atlyginti 6 tūkst. litų įvertintą turtinę bei 150 tūkst. litų moralinę žalą.
„Šis teismo sprendimas mūsų šeimos netenkino, tad jį apskundėme”, – sako nužudytojo mama Ala Drobenčiuk.
Anot teisininkų, daugelis aukų artimųjų būna nepatenkinti teismo sprendimais, tačiau ne visi juos laiku apskundžia, o apsispręsti būtina per 20 dienų, antraip būna per vėlu.
Minėtu atveju pirmas apygardos teismo sprendimą apskundė B. Steponkus – jis skunde tvirtino, jog yra nubaustas per griežtai. Jei nebūtų buvęs gautas aukos artimųjų skundas, jog kaltinamasis nuteistas per švelniai, aukštesnė instancija būtų nagrinėjusi tik B. Steponkaus skundą. Anot teisininkų, tai būtų buvę kaltinamajam naudinga – lieka galimybė į laisvę išeiti anksčiau.
Lietuvos apeliacinis teismas B. Steponkaus skundą atmetė, o prokurorų ir nukentėjusiaisiais pripažintų M. Drobenčiuko mamos, tėvo ir sesers skundus dalinai patenkino.
Šis teismas pripažino, kad B. Steponkaus veika buvo pavojinga aplinkiniams bei paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. 2 tūkst. litų padidėjo ir neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiųjų prašymas žudiką įkalinti iki gyvos galvos bei priteisti milijoną litų moralinei žalai atlyginti buvo atmestas.
Pastarąjį nuosprendį paliko galioti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tad jis galutinis ir neskundžiamas.
Ne pinigai svarbiausia
Drobenčiukai, prašydami išieškoti iš B. Steponkaus teismo priteistą sumą, kreipėsi į antstolius. Šie konstatavo, kad vaikinas jokio turto neturi, tad nukentėjusieji iš jo pinigų dar negavo.
„Ne pinigai mums svarbūs. Ar žinote, ką reiškia netekti 22 metus auginto sūnaus bei lankyti jo kapą, ant kurio didelio draugų būrio dėka nevysta gėlės? Niekam to nelinkėčiau.
Aš noriu, kad jis (B. Steponkus, – Aut. past.) mane ir mano sūnų visą gyvenimą atsimintų. Kad šis nusikaltimas jį nuolat persekiotų, kaip ir mane”, – sako A. Drobenčiuk.
B. Steponkaus nemokumas moterį šiek tiek guodžia – teisininkai moteriai sakę, kad nė truputėlio pinigų neatlyginęs vaikinas negalės tikėtis lengvatos išeiti į laisvę pirma laiko.
Kita vertus, į laisvę klaipėdietis turėtų grįžti apie 2020 metus, tuo metu jam bus apie 40 metų. Anot nukentėjusiųjų, tegu iš jo po truputį atskaito priteistai žalai atlyginti.
Artėjant B. Steponkaus įkalinimo laiko pabaigai A. Drobenčiuk turės kreiptis į atsakingas institucijas prašydama informuoti, kada jis grįžta į laisvę. Moteris sako besijaučianti nesaugi.
Anot teisininkų, žudikams amnestijos paprastai netaikomos. Tiesa, pagal Konstituciją jie turi teisę į išimtinę Prezidento malonę pagal specialų dekretą, tačiau šalies vadovai sunkiais nusikaltimais kaltinamiems žmonėms nėra maloningi. Beje, advokatai pastebi, kad Algirdo Brazausko valdymo laikais nusikaltusiems malonių būdavę daugiau nei prezidentaujant Valdui Adamkui.
Nori dukros, o ne pinigų
Panaši yra ir Skuodo rajono Mosėdžio gyventojos Elvyros Štaškienės istorija. 25 metų klaipėdietis Vaidas Zverevas 2005-ųjų spalio 12-ąją uostamiestyje, bute Rumpiškės gatvėje, nužudė jos dukrą 22 metų Ritą Štaškutę.
Mergina buvo sumušta, o vėliau įstumta į V. Zverevo vandens pripildytą vonią. Auka mirė žudikui rankomis spaudžiant jos kaklą bei galvą nardinant į vandenį.
Teismo sprendimu už grotų V. Zverevas praleis 12 metų ir turės merginos tėvams atlyginti 150 tūkst. litų moralinę bei 10 500 turtinę žalą.
„Jis niekur nedirbo ir neturi jokio turto. Negavome iš jo ar jo šeimos nė lito. Ko iš tokio galima tikėtis? Priteista suma – tik teorinė. Noriu, kad tai liktų jo gyvenimo apsunkinimu, o mūsų šeima iš to prasigyventi nenori. Tegu geriau man grąžina dukrą”, – verkia nužudytos merginos mama.
Statistikos nėra
Uostamiesčio prokurorai sako, kad Drobenčiukų šeimai bei E. Štaškienei teismo priteistos moralinės žalos atlyginimo sumos yra vienos didžiausių Lietuvoje. Visgi teisėsaugininkai apgailestauja, kad jų išieškojimas dažniausiai neįmanomas, nes dauguma kaltinamųjų beturčiai.
Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo tarnybos vedėjas Algis Baležentis konstatuoja, kad pateikus antstolių pažymą, jog kaltinamasis nemokus, smurtinių nusikaltimų aukų artimiesiems žalą iš dalies kompensuoja valstybė.
Deja, atlyginama tik po 2005 metų liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų žala. Mūsų minimais atvejais, to gali tikėtis E. Štaškienė, o A. Drobenčiuk – ne. Į pastarąją kategoriją patenkantiems žmonėms valstybė kompensacijų nėra numačiusi.
Jei smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė, valstybė atlygina 9 750 litų neviršijančią teismo priteistą turtinę bei ne daugiau kaip 3 900 litų moralinę žalą.
„Teismų priteisiamos žalos yra šimtatūkstantinės. Kyla pragyvenimo lygis, tad didėja ir neturtinių žalų sumos. Nuteistųjų turtinė padėtis įvairi, tačiau jokios statistikos apie priteistas sumas bei jų realų atlyginimą mes neturime”, – sako A. Baležentis.
„Nei turtinės, nei moralinės žalos atlyginimu mes nesidomime. Teisingumo ministerija turi duomenų, kiek nusikaltimų aukoms išmoka valstybė, ir tai viskas”, – aiškina Nacionalinės teismų administracijos Informatikos ir statistikos skyriaus vyresnysis specialistas Stasys Putvinskis.
Vis dėlto A. Baležentis teigia, kad jei kaltinamasis yra nemokus esamu laiku, nereiškia, kad tokiu išliks visą gyvenimą.
„Smurtinių nusikaltimų atveju taikomas 10 metų senaties terminas. Tarkime, po nuosprendžio praėjus 9 metams nukentėjusysis vėl gali kreiptis į antstolius. Paaiškėjus, jog kaltinamasis nemokus, šis terminas prasitęs, būtina tik laiku prisiminti. Galima sakyti, jog taip nuolat sekant situaciją kaltinamasis išliktų įsipareigojęs visą gyvenimą”, – tvirtina A. Baležentis.