Lietuviai dangaus kūnų liekanomis dažnai pavadina paprasčiausius akmenis.
Kaunietė Aldona Gerulaitienė namuose saugoja neįprastų formų ir įmantriai atrodančius akmenis, kuriems priskiria nežemišką kilmę. Praeityje buvusi vadovėlių dailininkė ponia Aldona pasikvietė žurnalistus ir parodė savo kolekciją.
A.Gerulaitienė atnešė du gana didelius akmenis, kuriuos vadino meteoritais. „Vienas – titnaginis, kitas – geležinis. Juos turiu jau gal 35 metus”, – pasakojo moteris. A.Gerulaitienė prisipažino niekada savo akmenų nerodžiusi specialistams. „Bet jie tikrai yra ne iš mūsų Žemės”, – neabejoja ji.
Geologijos ir geografijos instituto geologas Vytautas Puronas „Kauno dienai” sakė, kad į Žemę nuolat krenta meteoritai, bet jie dažniausiai būna mažų akmenukų ar net dulkės pavidalo.
„Žmonės bet kokį keistesnį akmenį vadina meteoritu. Atneša geologams technolito, šlako gabalų. Gana retai pasitvirtina, kad rastas akmuo yra dangaus kūnas. Neretai net ir geologai be cheminės analizės negali pasakyti, ar akmuo yra meteoritas”, – teigė jis.
Lietuvoje yra rasti tik keli didesni meteoritai. Pirmasis 1877 metų birželio 17 d. nukrito Panevėžio apskrityje Juodžių kaime. Šio akmens gabalai atsidūrė Čikagos, Londono, Paryžiaus ir Vienos muziejuose.
Antrasis 1908 metų gegužės 25 d. nukrito Akmenės apylinkėse. Šio maždaug 1 kg masės meteorito likimas nežinomas. Trečiasis 1929 m. vasario 9 d. nukrito Anykščių rajone: vienuolika jo gabalų surinko Andrioniškio valsčiaus ūkininkai. Jų bendra masė – 3,86 kg.
1933 m. vasario 1 d. 35-40 km į pietus nuo Andrioniškio nukrito kitas – Žemaitkiemio meteoritas. Surinkta 20 gabalų, iš viso apie 42 kg. Abu pastarieji meteoritai akmeniniai. Saugomi Geologijos muziejuje Vilniuje. Sprendžiant pagal kritimo vietą ir laiką, abu jie priklausė tam pačiam kosminiam kūnui.
Dainoras Lukas
😯