1 argumentas. Progresyvinis mokesčių tarifas mažina skurdą. Pažvelgus tik truputį giliau paaiškėja, kad dažnai linksniuojamas „skurdas” iš tikro reiškia turtinę nelygybę ir iš esmės skiriasi nuo tikrojo skurdo. Turtinė nelygybė – visada egzistavęs ir egzistuosiantis reiškinys. Atvirkščiai, būtent absoliuti turtinė lygybė yra mitas, jos niekam nepavyko pasiekti.
Kalbant apie progresyvinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo įvedimą motyvuojama, kad tai sumažins socialinę atskirtį. Tačiau tokia mokestinė priemonė gali turėti įtakos tik žmonių pajamoms. Valdininkų savivalės, neskaidrumo, nepagarbos kitam ir kitų neigiamai mūsų gyvenimą veikiančių dalykų neužtikrins jokia mokesčių reforma.
1 argumentas (patikslintas). Progresyviniai mokesčiai mažina turtinę nelygybę. Tai, kad progresyvinis mokesčio tarifas mažina turtinę nelygybę, yra vienintelis objektyvus ir pamatuojamas progresyvinių mokesčių šalininkų argumentas, kurio teisingumas dažnai net nekvestionuojamas. Tačiau logika, kad „valdžia atima iš turtingųjų ir atiduoda vargšams”, nors ir intuityvi, bet neteisinga. Žemė intuityviai yra plokščia.
Paimti pinigus valdžia sugeba. Tačiau nemaža dalis surenkamų mokesčių naudojami ne tik būtinoms socialinėms, nuosavybės teisių ir gynybos nuo išorės priešų reikmėms, bet ir aibei kitų bereikalingų neefektyvių veiklų: nuo grandiozinių projektų iki išmokų už nieko neveikimą.
Todėl ir išanalizavus turtinės nelygybės rodiklius tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, ypač tarp naujųjų buvusio Rytų bloko ES narių, teiginys: „Progresyvinis mokesčių tarifas mažina turtinę nelygybę” nepasiteisina. Pagal pajamų nelygybės rodiklį GINI turtinė nelygybė praktiškai nepriklauso nuo mokesčių sistemos; daugiau žmonių gyvena žemiau santykinės skurdo ribos tarp progresyvinius, o ne proporcinius, mokesčius įsivedusių šalių. Tik rodiklis, matuojantis pačių turtingiausiųjų ir pačių skurdžiausiųjų pajamų santykį, paremia šį teiginį. Tačiau reikia pripažinti, kad 60 litų pridėjimas kiekvienam dirbančiajam turės tik statistinių, o ne realių šio atotrūkio mažėjimo pasekmių.
2 argumentas. Iš turtingųjų paims – vargšams duos. Atsižvelgiant į spartų darbo užmokesčio didėjimą, nesunku prognozuoti, kad netrukus visi dirbantys gyventojai pateks tarp daugiau apmokestinamų piliečių, ir jų pajamoms bus taikomas 27 proc. mokesčio tarifas. Tačiau blogiausia tai, kad ši iš esmės nieko teigiamo nepasieksianti mokesčių reforma labiau spaus dar tik besiformuojančią vidurinę klasę.
Populiaru teigti ir manyti, kad siūlomo progresyvinio GPM įvedimas padės tokioms sritims kaip, pavyzdžiui, švietimas. Tačiau vėlgi mažiau nei 40 proc. švietimo sistemos darbuotojų uždirba 1000 ir mažiau litų (2005 metų duomenys), o per 30 proc. gauna 1500 litų ir daugiau. Be abejo, švietimo sektoriaus atlyginimai nėra tokie dideli, kaip norėtųsi. Tačiau reikia pripažinti keletą faktų: pirma, taip yra dėl netinkamos ir nelanksčios mokėjimo už darbą tvarkos, antra, progresyvinio GPM tarifas nėra tinkama priemonė mažų atlyginimų švietimo sektoriuje problemai spręsti, trečia, jis šios problemos ir nesprendžia.
Verslininkams ir analitikams ekonominiais argumentais kritikuojant progresyvinių mokesčių idėją, jos šalininkams dažnai belieka naudotis turtinės nelygybės mažinimo argumentu. Tačiau nepatogi tiesa yra tai, kad progresyvinis GPM tarifas šios problemos nesprendžia. Belieka tikėtis, kad sveikas protas nugalės ideologines nuostatas, o politiniai žaidimai nesugriaus ir taip šlubuojančio Lietuvos konkurencingumo įvaizdžio.