Teismui perduotoje byloje, kurioje piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimu įtariama Klaipėdos vicemerė, įvyko netikėtas posūkis – teisėsaugininkų įvardyta beveik 12 milijonų litų Savivaldybės patirta žala greičiausiai yra blefas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdyba pirmadienį oficialiai pranešė apie Generalinės prokuratūros kontroliuoto ikiteisminio tyrimo dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimu baigimą.
Įtarimai joje pareikšti Klaipėdos mero pavaduotojai Juditai Simonavičiūtei, buvusiai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorei, bei trims fiziniams asmenims – bendrovių direktoriams ir likvidatoriui – ir vienam juridiniam asmeniui.
Spėjama, kad įtariamieji Klaipėdos miesto savivaldybei galėjo padaryti ne mažesnę nei 11,9 mln. litų turtinę žalą. Neva šie pinigai negauti Savivaldybei praradus patraukliose uostamiesčio vietose esančius 55 ha ploto žemės sklypus.
Tyrime kalbama apie 2005 metais parduotas Savivaldybei priklausančias likviduojamos UAB „Dekoratyviniai augalai” akcijas. Jos parduotos už apie 5 milijonus litų, nors neva jų vertė buvusi kelis kartus didesnė.
Bendrovė „Geležies laužas” už akcijas siūlė net 17 mln. litų, tačiau jos pasiūlymas atmestas. Po pastarojo veiksmo pardavimu ir susidomėjo teisėsaugininkai.
Pareiškimas prokuratūrai
STT agentų džiaugsmą dėl sėkmingai baigto tyrimo aptemdė tos pačios UAB „Geležies laužas” valdybos įgalioto asmens Vadimo Kastujevo oficialus pareiškimas, šią savaitę adresuotas Generalinei prokuratūrai, STT bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.
Su juo susipažinus aiškėja, kad visi STT kaltinimai J. Simonavičiūtei gali būti laužti iš piršto.
Maža to – teigiama, jog jei 2005-aisiais minėtas akcijas Savivaldybė būtų nutarusi parduoti 17 mln. litų siūliusiam „Geležies laužui”, tai būtų ne tik negavusi šios sumos, bet ir praradusi minėtus 5 mln. litų.
„Patvirtiname, kad tai padaryta tuometinių bendrovės vadovų iniciatyva, nežinant bendrovės akcininkams ir valdybai, jokiems bendrovės valdymo organams nepriėmus atitinkamų būtinų sprendimų ir bendrovei neturint jokių galimybių finansuoti šį ar panašius sandėrius, nes 2005 metais bendrovės veikla buvo nuostolinga ir jau vien dėl šios priežasties bendrovė nebūtų turėjusi galimybės skolintis”, – sako V. Kastujevas.
V. Kastujevas tikina, kad siūlyta 17 mln. litų kaina buvo nereali, nepagrįsta ekonominiais skaičiavimais, o tik buvusių UAB darbuotojų nurodyta vadovaujantis „Laisvo laikraščio” informacija.
Be to, „Geležies laužas” negalėjo pretenduoti į minėtas akcijas, nes įstatymas akcentuoja UAB akcininkų pirmenybės teisę perkant akcijas vienam iš kito.
Prokurorai tyli
UAB „Geležies laužas” vadovybė pasikeitė praėjusių metų pabaigoje. Šiuo metu atliekamas ankstesnės bendrovės veiklos auditas.
Bendrovės valdyba pripažįsta, kad 2005-2006 metais vykdyta veikla turėjo esminės ir neigiamos įtakos bei suklaidino valstybės institucijas, o 2006 metų sausio 16 dienos „Geležies laužo” skundas STT Klaipėdos valdybos viršininkui yra niekuo nepagrįstas.
Pasak „Geležies laužo” savininkų, šios savaitės pareiškimas inicijuotas siekiant bent dalinai atitaisyti padarytą žalą.
„Nors ir pavėluotai, pareiškiame, kad UAB „Geležies laužas” niekam neturi ir neturės jokių pretenzijų dėl minėto sandėrio”, – sakoma jame.
J. Simonavičiūtė ne kartą yra sakiusi, kad neturi nieko bendro su jai pareikštais įtarimais. Jos teigimu, Klaipėdos savivaldybė minėtoje akcijų pardavimo istorijoje jokios žalos nepatyrė.
Vicemerės advokatas Osvaldas Martinkus sako, jog STT tyrimą pradėjo tada, kai prokurorai nusprendė, jog šioje istorijoje nėra jokių įstatymų pažeidimų.
Paprašytas pakomentuoti V. Kastujevo pareiškimą, minėtą STT baudžiamąją bylą kuravęs Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys sako: „Nieko nemanau. Nematau reikalo. Byla yra teisme”.
Redakcijos duomenimis, teisėsaugininkai į V. Kastujevo pareiškimą nėra linkę kreipti didelio dėmesio. Neva nei jis, nei bendrovės valdybos nariai byloje niekaip nefigūruoja. O buvę „Geležies laužo” vadovai per apklausas paliudijo, kad savi veiksmams yra gavę jų sutikimą.