Konstitucinio Teismo durys veriasi plačiau

Seimas ėmėsi projektų, leisiančių paprastiems piliečiams skųstis Konstituciniam Teismui. Teisininkai perspėja neturėti iliuzijų, kad visi į šį teismą patekę skundai virs bylomis.

Tikriausiai jau po pusantrų ar dvejų metų Lietuvos gyventojai, kurie įžvelgs savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimų, galės tiesiogiai dėl to skųstis Konstituciniam Teismui (KT). Iki šiol tokios teisės fiziniai ir juridiniai asmenys mūsų šalyje neturi. Kreiptis į KT gali tik Seimas, grupė parlamentarų (ne mažiau kaip penktadalis), prezidentas, Vyriausybė ir teismai. KT galės būti skundžiami įstatymai arba kiti Seimo, prezidento ar Vyriausybės aktai, kurių pagrindu buvo priimti sprendimai, pažeidžiantys asmens konstitucines teises ir laisves. Individualiai skųstis KT būtų galima tik pasinaudojus visomis kitomis teisinės gynybos priemonėmis.

Individualų konstitucinį skundą įteisinusios beveik visos Europos valstybės ir daugelis pasaulio šalių. Skirtingose valstybėse šia teise per metus pasinaudoja nuo dviejų iki septynių tūkstančių žmonių.

Laukia sudėtingas darbas

Vakar Seimas po pateikimo pritarė individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijai. Tačiau kol žodis virs kūnu, parlamentarų laukia ilgas ir sudėtingas darbas. Koncepciją parengusi darbo grupė (jai vadovavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas), mano, kad įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo institutą būtina Lietuvos teisės sistemos reforma. Ją įgyvendinti numatyta dviem etapais.

Pirmiausia Seimui reikės pakeisti tris Konstitucijos straipsnius. Tai padaryti numatoma per 2007-ųjų rudens ir 2008-ųjų pavasario sesijas. Pakeitimais būtų nustatytas toks KT teisėjų skaičius (dabar jų yra devyni), kuris užtikrintų greitą ir efektyvų papildomų įgaliojimų vykdymą, šio teismo sudarymo bei atnaujinimo tvarka.

Taip pat būtų įteisinta nuostata, kad KT sprendimo sulaukęs asmuo dėl proceso atnaujinimo galėtų kreiptis į tą instituciją, kuri, vadovaudamasi Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu, priėmė galutinį sprendimą ir taip pažeidė jo teises.

Rašys advokatas

Antruoju reformos etapu – per pirmąjį 2008-ųjų pusmetį žadama pertvarkyti visą KT ir jo aparatą. Ateinančių metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybė raginama numatyti pakankamus asignavimus, kurie leistų atlikti numatytą reformą bei užtikrintų KT funkcijų vykdymą.

Kiek KT turėtų dirbti teisėjų, pasak J.Sabatausko, kol kas tiksliai negalima pasakyti. Kitų šalių patirtis rodo, kad pradėjus priimti individualius skundus teisėjų darbo apimtis labai padidėja. Kita vertus, tokias bylas gali nagrinėti ir teisėjų kolegijos – trys, penki ar septyni teisininkai, o ne visas KT. J.Sabatausko teigimu, visus konkrečius dalykus reglamentuos įstatymas.

Koncepcijoje numatyta, kad kreipimosi į KT terminas galėtų būti ne ilgesnis kaip trys mėnesiai nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo. Žyminis mokestis, kurį tektų sumokėti kreipiantis į KT, būtų minimalus. Pareiškėjo skundą privalės surašyti advokatas.

Procesas užtruks

KT pirmininkas Egidijus Kūris mano, kad Lietuvoje jau pats laikas įteisinti individualų skundą. „Tai gana ilgas procesas, gerai, kad jis pajudėjo į priekį”, – vakar LŽ sakė jis.

Paklaustas, kada, jo nuomone, Lietuvoje asmenys galės skųstis KT, E.Kūris teigė, kad nuo Konstitucijos pakeitimo iki realaus jo taikymo turėtų praeiti mažiausiai metai, o gal ir dveji.

Norėdamas priimti Konstitucijos pataisą Seimas privalo už ją balsuoti du kartus, tarp jų turi būti trijų mėnesių pertrauka. Kad pataisa įsigaliotų, turi praeiti mažiausiai mėnuo, tačiau Seimas gali nustatyti ir ilgesnį terminą.

„Kita vertus, pats Konstitucijos pataisos priėmimas reikalauja labai detalių svarstymų. Turi būti koreguojamas KT įstatymas, be to, visa tai susiję su išlaidomis, procedūrų pertvarka, infrastruktūra. Jei norima viską padaryti kokybiškai, neįmanoma, kad priimta pataisa įsigaliotų po mėnesio ir KT iš karto užplūstų šimtai ar tūkstančiai skundų”, – aiškino E.Kūris.

Veiksminga priemonė

Pasak KT pirmininko, Europos valstybių, neturinčių individualaus kreipimosi į KT mechanizmo, yra mažuma (pavyzdžiui, jo nėra Italijoje). Individualiai į KT galima kreiptis Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Belgijoje, Rusijoje ir kitur. Neseniai toks skundas buvo įteisintas Azerbaidžane ir Armėnijoje.

Paklaustas, ar individualaus skundo institutas pateisino lūkesčius visose šalyse, E.Kūris atsakė teigiamai. Jis priminė pavyzdį, kai prieš porą metų Slovėnijos KT apgynė Lietuvos piliečio, gyvenančio toje šalyje, konstitucines teises. Be kita ko, Slovėnijos KT apgynė ir lietuvio teisę teisme bendrauti gimtąja kalba per vertėją. KT sprendimas, nors ir priimtas slovėniškai, buvo oficialiai išverstas ir į lietuvių kalbą.

„Jei Konstitucija suteikia teises, ji turi duoti ir visus mechanizmus toms teisėms apginti”, – sakė E.Kūris. Jo teigimu, dabar žmogus, Lietuvoje perėjęs visas teismų pakopas, ir likęs nepatenkintas, gali kreiptis į Strasbūre įsikūrusį Europos Žmogaus Teisių Teismą. „Įteisinus individualaus skundo institutą, žmogus turėtų papildomą galimybę, tikiuosi – veiksmingą, ieškoti teisybės ir teisingumo Lietuvoje”, – sakė KT pirmininkas. Jo teigimu, dabar žmogus, kuris bylinėjasi teismuose, yra priklausomas nuo to, ar teisėjas suabejos vieno ar kito teisės akto konstitucingumu, ar ne. Jei teisėjas neabejoja, jis ir nesikreips į KT. „Vadinasi, žmogus ir neatsikratys jausmo, kad jo atžvilgiu pritaikytas įstatymas galbūt prieštarauja Konstitucijai”, – sakė teisininkas.

Skundus filtruoja

E.Kūrio teigimu, visų šalių KT, nagrinėjantys individualius skundus, paprastai susiduria su darbo krūvio padidėjimo problema. KT vadovas prisipažino nesąs tikras, ar teisėjų skaičių Lietuvos KT reikia didinti. Pasak jo, pirmiausia reikia atsižvelgti į KT procedūras. „Kiek žmonių Lietuvoje galėtume pripažinti konstitucinės teisės žinovais? Manau, kad šis skaičius nėra labai didelis. Jei KT teisėjų skaičių staiga padidinsime iki penkiolikos, konstitucinėje jurisprudencijoje gali įvykti pernelyg didelis ir sunkiai prognozuojamas lūžis”, – perspėjo E.Kūris.

KT pirmininko teigimu, Čekijoje, kuri gyventojų skaičiumi Lietuvą lenkia tris kartus, per metus gaunama 3-5 tūkst. skundų. Iš jų tik apie 2 proc. patenka į KT kaip bylos, didžioji dalis – atsijojama. „Žmonės neturėtų puoselėti iliuzijų, kad kiekvieną prašymą KT pavers byla ir ją nagrinės”, – perspėjo teisininkas. Anot jo, labai panašios tendencijos vyrauja ir kituose Europos KT. Todėl visur veikia vadinamieji skundų atsijojimo arba filtravimo mechanizmai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.