Klaipėdos skeitparkas – per prastas

Erdvus skeitparkas uostamiesčio riedutininkams bei riedlentininkams nereikalingas.

Nors ekstremalaus sporto mėgėjai labai norėjo ir laukė, kada Klaipėdoje bus įkurta vieta, kur jie galės treniruotis, vos prieš metus įrengta aikštelė – pustuštė.

Apie tai, kodėl dauguma jaunuolių renkasi ne važinėjimui skirtą vietą, o gatves bei aikštes, sutiko papasakoti patys sporto aistruoliai bei Klaipėdos jaunimo centro (KJC), kurio vidiniame kieme įsikūrė skeitparkas, direktorius Aleksas Bagdonavičius.

Kaimynystė nevargina

Kiekvieną rytą į darbą atėjusį KJC direktorių pasitinka įprastas rampomis važinėjančių jaunuolių keliamas triukšmas, kadangi jau metus centro kieme yra įsikūręs skeitparkas.

Paklaustas, ar tokia kaimynystė jo nevargina, direktorius atsakė, kad jau yra pripratęs ir mano, kad jaunimo centras tai ne bankas, todėl kontaktas su jaunimu gali būti ir toks.

„Su šiais jaunuoliais sutariu gerai, susitikę pasisveikiname rankų paspaudimu, deriname įvairius klausimus, kai jaunuoliai organizuoja savo renginius ar varžybas”, – pasakojo A.Bagdonavičius ir džiaugėsi, kad galėjo padėti jaunuoliams, kai šį pavasarį jie kreipėsi prašydami pagalbos, nes skeitparke ėmė dingti mobilieji telefonai, kiti vertingi daiktai bei padažnėjo skinais vadinamų jaunuolių išpuoliai.

„Tuomet kreipiausi į policiją dėl patruliavimo šalia parko. Taip pat šį klausimą derinau su saugos tarnyba „Falck Security” ir dalyvavau pokalbyje su Klaipėdos meru, kad būtų išspręsta vagysčių bei išpuolių problemą”, – aiškino KJC vadovas.

Remontuoja patys

KJC direktorius išsakė ir savo subjektyvią nuomonę apie tai, kodėl vaikinai važinėjasi ne skeitparke, o aikštėse ir skveruose.

„Manau, kad skeitparke jų dunda taip pat nemažai. Lietuvininkų aikštėje jie važinėja, nes turi savo nerašytas taisykles, įstatymus. Jei jie „prisikabina” prie kokios nors vietos, tai ta vieta tampa šventa. Šie jaunuoliai yra neformali grupuotė, vadovaujasi savo vidiniais įsitikinimais, vengia oficialumo. Gal todėl oficialus skeitparkas ir yra ne toks mielas, kaip Lietuvininkų aikštė, prie kurios jie nuo senų laikų pripratę”, – mintimis dalinosi A.Bagdonavičius.

Dar viena iš priežasčių, kodėl ši vieta jaunuoliams nėra tokia miela, direktorius įvardino netobulą skeitparko įrangą, kuri esą neatitinka technologijos, jau dabar yra aplūžusi. Vaikinai savo jėgomis bando ją pasiremontuoti.

Pagyvina aikštę?

Lietuvininkų aikštėje besivažinėjančių vaikinų paklausėme, kodėl jie ilgai lauktą skeitparką iškeičia į šią aikštę.

Keturiolikmetis Titas pasakojo, kad jam yra smagiau važinėti viešoje vietoje, o ne nuošalyje įsikūrusiame skeitparke.

Paklaustas, ar nemano, kad važinėjimasis viešoje vietoje trukdo aplinkiniams, atsakė, kad jei jie nevažinėtų, tai Lietuvininkų aikštė būtų tuščia.

„Manau, kad aikštės turi būti žmonių susibūrimo vieta”, – sakė Titas.

Trylikametis Jonas pridūrė, kad riedlentės nesukelia didesnio triukšmo nei mašinos, ir teigė, kad jam važinėtis aikštėje patinka labiau, nes ten jis gali atlikti įvairesnių triukų.

Pirmus metus važinėjančiam dvylikamečiui Manfredui taip pat labiau patinka su draugais susitikti aikštėje.

„Čia turiu galimybę pasimokyti iš vyresnių draugų. Aikštėje yra daug laiptų, kur galiu atlikti daug įvairių triukų. Be to, vasarą, kai būna labai karšta, mes ilsimės po medžiais, pavėsyje”, – atviravo Manfredas.

Vaikinų atsakymai – įtikinami, tačiau kyla klausimas, kodėl jie taip norėjo, kad būtų įrengtas skeitparkas. „Mes juo naudojamės kiekvieną dieną, tik užtrunkame ten trumpiau. Mėgstame aikštę, nes čia gyvesnė aplinka, daug medžių, žmonių, mažiau mažiukų, kurie maišosi ir trukdo treniruotis”, – teigė Titas.

Keturiolikmetis Karolis pridūrė, kad triukus, kuriuos galima atlikti ant skeitparke sukonstruotų rampų, jis jau moka, todėl nuolat juos kartoti atsibosta. Vaikinas mano, kad skeitparkas labiau tinka varžyboms rengti, o filmuojant triukus jis su draugais renkasi aikštes bei gatves tam, kad pavyktų nufilmuoti gyvesnių kadrų filmui.

Mažai rampų

Apie šią problemą pasikalbėjome ir su kur kas ilgiau važinėjančiu bei ne vienose varžybose dalyvavusiu dvidešimt penkerių metų skeiteriu Viliumi.

Vaikinas sakė, kad Klaipėdos skeitparkas nėra įdomus. Jame mažai konstrukcijų ir tramplynų.

Be to, važinėjimo aikštėse bei gatvėse stilius skiriasi nuo važinėjimo skeitparke.

„Kai pradėjau važinėtis, nebuvo jokių skeitparkų. Važinėdavau ten, kur rasdavau gerų vietų, kur galėdavau padaryti „fintų”, – pasakojo Vilius.

Paklaustas, ar reikėtų įkurti Klaipėdoje daugiau skeitparkų, vaikinas atsakė, kad užtektų ir vieno, bet gero, dvigubai didesnio.

„Šitame labai daug trūksta tam, kad būtų galima gerai išmokti daryti triukus, nes, kai atvažiuoji į kitą miestą dalyvauti varžybose, kur yra daugybė tramplynų, tu nieko negali padaryti, nes nesi važinėjęs tokiais”, – nuogąstavo Vilius.

Jis įsitikinęs, kad Klaipėdos skeiteriai yra nuskriausti, turėdami tik vieną ir netobulą skeitparką, kai tuo tarpu Vilnius turi apie penkis, o kaimyninėse šalyse kiekvienas miestelis turi bent po vieną.

Visų pakalbintų vaikinų svajonė yra ateityje turėti uždarą skeitparką, kad žiemą nereikėtų namuose kiurksoti žaidžiant kompiuterinius žaidimus, o ir vasarą, lyjant lietui, turėtų kur važinėtis, nes šis užsiėmimas vaikinams nėra tik vasaros pramoga. Jiems tai – gyvenimo būdas.