„Gerai besimokančio piliečio“ sąvoka nustatyta įstatymu

Švietimo ir mokslo ministerija atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas jau 2002 m. yra nagrinėjęs klausimą, kurie piliečiai laikytini gerai besimokančiais ir turi teisę į nemokamą aukštąjį mokslą.

Kaip teigiama pirmadienį ministerijos išplatintame pranešime, Konstitucinis Teismas savo nutarime nustatė, jog „Konstitucinė nuostata, kad nemokamas mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas gerai besimokantiems piliečiams, reiškia, jog gerai besimokantis pilietis turi teisę į tai, kad jo mokslą valstybinėje aukštojoje mokykloje finansuotų valstybė.

Pagal Konstituciją tai daroma valstybės biudžeto lėšomis. Todėl kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu.“

„Studijas aukštosiose mokyklose reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas. Jame nusakoma, kad gerai besimokančiais studentais laikomi 30 procentų kiekvienos studijų programos kiekvieno semestro studentų, išskyrus studentus, kurie studijuoja antrąkart, studijuoja pagal dvi ir daugiau studijų programų, arba užsieniečius.

Gerai besimokantys studentai atrenkami kas semestrą pagal geriausius studijų rezultatus“, – teigiama ministerijos pranešime.

Tačiau, kaip pabrėžia Švietimo ir mokslo ministerija, reformos metu gerai besimokančio studento sąvoka gali keistis kintant Aukštojo mokslo įstatymui.

Rengiamame aukštojo mokslo reformos modelyje numatoma, kad gerai besimokantys studentai, pasiskolinę studijoms, bus atleidžiami nuo paskolų grąžinimo, o mokėjusiems iš savo lėšų įmokos grąžinamos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.