Aferistai metė kilpą į Lietuvą

Patiklius Lietuvos piliečius medžiojantys užsienio aferistai savo išmone galėtų varžytis nebent su Anatolijumi Kašpirovskiu.

Klaipėdos universiteto studentė gavo stulbinantį pasiūlymą Didžiojoje Britanijoje paveldėti milijonus. Tiesa, prieš tai jai buvo pasiūlyta šiek tiek susimokėti.

Tačiau stebėtiną sukčiavimo schemą sukūrusius aferistus išdavė lietuvių kalbos subtilybių neišmanymas.

Mat mirusiam milijonų savininkui jie „prikabino” mergautinę pavardę.

Pasiūlė milijonus

22 metų Laura Pociūtė neseniai elektroniniu paštu gavo išsamų laišką apie tai, kad ieškomi milijonus svarų sterlingų palikusio turtuolio artimieji.

Esą neatsiranda prieš šešerius metus žuvusio lietuvių kilmės vyro turto paveldėtojų.

Laura galinti būti jo giminaitė, todėl esanti reali galimybė gauti banke laikytus velionio pinigus.

Michaeliu C. Morisu prisistatęs žmogus rašė: „Esame finansinio aptarnavimo paslaugas teikianti korporacija.

Mes atstovaujame indėlininkui, kuris turėjo 6,3 milijono svarų sterlingų. Jam pagaliau mirus paaiškėjo, jog nėra nurodytas joks jo turto paveldėtojas.

Pagal britų Federalinį pasitikėjimo įstatymą, remiantis tuo, kad nuo mirties dienos praėjo 6 metai ir nėra konkretaus paveldėtojo, jums atitenka teisė pretenduoti į mirusiojo turtą.

Kadangi jūsų pavardė yra tokia pat, kaip ir velionio, siūlau jums pasipelnyti pasidalinant paveldėtą sumą po lygiai (50 proc. – jums ir 50 proc. – man)”.

Atakavo laiškais

Merginą pribloškė toks netikėtas pasiūlymas. Ji netgi pamanė, kad tai draugų pokštas.

Rimtai suabejoti laiškų autoriumi privertė tai, kad parašyta milijonus palikusio vyro pavardė buvo mergautinė – Richardas Pociute.

Tarpininkauti norinčio M.C.Moriso pasiūlymai plaukė toliau. Kad būtų įtikinamiau, merginai buvo atsiųstas ir neva velioniui priklausiusio indėlio „Laiki” banke sertifikatas, kuriame puikavosi 6 300 000 svarų sterlingų suma.

Kai nutarusi demaskuoti sukčius studentė išsiuntė savo duomenis, elektroniniu paštu gavo specialų blanką, kurį paprastai privalo užpildyti paveldėtojai.

Siuntėjas užtikrino, kad „projektas” bus užbaigtas per dvi savaites.

Sumą dar padidino

Tuomet šioje istorijoje atsirado dar vienas veikėjas – mistinis „Laiki” banko direktorius Tonis Kardosas.

Greitai mergina neva iš šio banko elektroniniu paštu gavo patvirtinimą, jog jos kreipimasis yra oficialiai užregistruotas.

„2001 metų liepos 25 dieną mūsų klientas Richardas Pociute padėjo 6 300 000, 00 svarų sterlingų terminuotą indėlį. Mes išsiaiškinome, kad R.Pociūtė mirė nelaimingo atsitikimo metu Valencijoje 2002 metų lapkričio 12 dieną. Kad kas nors pretenduos į tuos pinigus, nėra tikimybės”, – įtikinėjo „Laiki” banko direktoriumi prisistatęs sukčius.

Negana to, jis ėmė gundyti dar ir didesne paveldėsima suma. T.Kardosu prisistatęs asmuo pranešė, kad mirusio giminaičio indėlis su procentais sudaro jau 7 396 142 svarus sterlingų.

Pretendentei tik reikią pagal Didžiosios Britanijos įstatymus gauti dokumentą, liudijantį, jog tie pinigai buvo įgyti legaliai.

Tokio dokumento parengimui reikia 12 600 svarų sterlingų. Sumokėjus šiuos pinigus, bus gautas indėlio legalumą patvirtinantis dokumentas.

Netrukus po to paveldėti svarai sterlingų jau būsią pervesti į klaipėdietės sąskaitą.

Sukčius ėmė bartis

Studentė tuomet kreipėsi į savo „tarpininką” M.C.Morisą. Ji jam parašė, kad pinigų, kurių reikalauja banko direktorius, neturi.

M.C.Morisas džentelmeniškai pažadėjo pusę reikalingos sumos užmokėti. Kitą pusę L.Pociūtė turinti pati pervesti į Didžiąją Britaniją.

Tačiau klastą įtarianti klaipėdietė paprašė M.C.Moriso sumokėti visus 12 600 svarų sterlingų, kuriuos, paveldėjusi indėlį, ji pažadėjo grąžinti esą dvigubai.

M.C.Morisas parašė, jog jis neturįs tokių pinigų, ir pasiūlė už studentę sumokėti 9 450 svarų sterlingų, o lietuvei tektų atseikėti tik 3 150 svarų sterlingų.

„Jeigu tu negalėsi surinkti net ir tokios nedidelės sumos, kaip tuomet gali eiti kalba apie milijonų paveldėjimą!” – laiške staiga ėmė bartis sukčius.

Studentė jam parašė, kad net ir tokia suma yra labai didelė, nes ji esą viršija metinį vidutinį atlyginimą Lietuvoje.

„Mes manėme, kad tu esi patikima partnerė. Nereikėjo slėpti, kad visai neturi pinigų. Sugaišome mėnesį, o sandoris neįvyko. Jeigu jau šitaip, surasiu kitą asmenį, su kuriuo galėsiu baigti šį biznį”, – pyko M.C.Morisas.

Neteko tūkstančių

Panašiai kaip L.Pociūtę sugundyti milijonais prieš porą metų bandyta vieną klaipėdietį.

Tuomet istorija buvo labai panaši. Skirtumas tik tas, kad anąkart lietuviui buvo iškart pasakyta, jog palikimas jam nepriklauso, bet yra galimybė jį gauti.

Tada vyras į nurodytą sąskaitą pervedė keliolika tūkstančių litų. Iškart po to susirašinėjimas su milijonus žadėjusiais užsieniečiais nutrūko.

Klaipėdos policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (ENTS) dar nenutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl šio fakto. Tačiau pareigūnai abejoja, ar tarptautinius sukčius jiems pavyks išaiškinti.

Nugvelbia ir paskolas

ENTS vyresnysis tyrėjas Arūnas Užkuras teigė, kad sukčiai darosi vis išradingesni.

„Neverta gundytis lengvais pinigais. Jei siūlomi milijonai, galima neabejoti, kad tai – suktybė, – sakė pareigūnas. – Nusikaltėliai gerai išstudijavę psichologiją. Kai gundoma gauti milijonus, keli ar keliolika tūkstančių atrodo menkniekis. Šie pinigai ir tampa sukčių grobiu.”

Kitas dabar iš užsienio Lietuvą pasiekiantis sukčiavimo būdas susijęs su per parą internetu gaunamomis paskolomis.

A.Užkuras pasakojo, kad dabar elektroniniais laiškais gaunami nepažįstamų žmonių iš užsienio siunčiami prašymai leisti pasinaudoti adresato banko sąskaita.

Sąskaitoje gali nebūti nė cento, o už leidimą ja pasinaudoti sukčiai žada kelių tūkstančių litų atlygį.

Pareigūnai išsiaiškino, kad internetu per parą teikianti paskolą bendrovė perveda pinigus į aukos sąskaitą, o sukčiai tą paskolą greitai išgrynina.

Taip sąskaitos savininkas lieka skolingas paskolą suteikusiai bendrovei.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.