Serbai niekada neatleis Jungtinėms Valstijoms, jeigu jos Kosovo provinciją atiduos nepriklausomybės reikalaujantiems albanams, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Vojislavas Koštunica.
Griežtai reaguodamas į JAV prezidento George`o W.Busho (Džordžo V.Bušo) albanams duotą pažadą, kad Kosovas greitai bus nepriklausomas, V.Koštunica teigė, kad Serbija „pateisinamai bjaurisi” JAV politika, pranešė oficiali Serbijos naujienų agentūra „Tanjug”.
Ginčai dėl Kosovo ateities suintensyvėjo artėjant birželio 13-ajai, aštuntųjų metinių, kai Kosove buvo dislokuota 60 tūkst. NATO karių, išvakarėse. Jie tada įžengė į provincijos teritoriją iš Makedonijos, serbų pajėgoms traukiantis į šiaurę.
Šis konfliktas virto diplomatiniu susipriešinimu tarp Rusijos, remiančios Serbiją, ir Vakarų, manančių, kad Kosovo nepriklausomybė yra vienintelis stabilumo Pietų Balkanuose garantas.
„Jungtinės Valstijos, besivadovaudamos savo interesais, turi teisę remti tam tikras šalis ir žmones, tačiau ji negali daryti dovanos iš kažko, kas joms nepriklauso”, – sakė serbų premjeras.
„JAV surengtas Serbijos bombardavimas jau buvo pakankamai didelė praėjusio šimtmečio klaida, kaip ir ši”, – pridūrė V.Koštunica, užsiminęs, kad Serbija nutrauks diplomatinius ryšius su visomis valstybėmis, pripažinusiomis Kosovo nepriklausomybę.
„Parama vienpusiškai Kosovo nepriklausomybei būtų nauja klaida, dar vienas nepateisinamo smurto aktas, kurio Serbijos žmonės nepamirš”, – pažymėjo jis.
Jungtinės Valstijos vadovavo NATO karinei intervencijai 1999 metais sprendžiant Kosovo krizę, ir 11 savaičių bombardavo Serbiją, kol velionis Slobodanas Miloševičius pasidavė ir išvedė iš provincijos savo armiją bei sukarintas policijos pajėgas.
Per Serbijos karą su albanų separatistų partizanais žuvo apie 10 tūkst. civilių albanų, o dar beveik milijonas gyventojų kuriam laikui turėjo palikti savo namus. Žudynių pėdsakai buvo slepiami, laidojant aukas masinėse kapavietėse.
Nuo 1999 metų birželio Kosovą valdo Jungtinių Tautų administracija ir saugo NATO pajėgos.