Lechas Walesa (Lechas Valensa), mėgindamas užkirsti kelią tolesniems kaltinimams, esą jis buvo komunistų kolaborantas, paskelbė 500 puslapių apimties medžiagą, kurią apie jį buvo surinkusi Lenkijos buvusi slaptoji policija.
1983 metais L.Walesa buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už kovą dėl darbininkų teisių, o 1990-aisiais tapo pirmuoju pokomunistinės Lenkijos prezidentu.
„Man atsibodo ir aš pavargau nuo nuolatinių kaltinimų, abejonių ir insinuacijų, skleidžiamų šių žmonių, ir nusprendžiau paskelbti šią medžiagą, kad visi galėtų ją pamatyti”, – sakė L.Walesa sekmadienį, kai šie dokumentai pasirodė interneto svetainėje adresu www.mojageneracja.pl/1980.
Tačiau kai kurie buvę jo kolegos iš antikomunistinio „Solidarumo” judėjimo apkaltino L.Walesą, esą jis buvo slaptųjų tarnybų statytinis ir dangstė buvusius komunistus nuo teisingumo.
K.Walesa išjuokė tokius kaltinimus ir laimėjo kelis teismo procesus prieš buvusius kolegas. Speciali liustracijos komisija nustatė, kad L.Walesa nebendradarbiavo su komunistų slaptosiomis tarnybomis.
L.Walesa sakė, kad jo interneto dienoraštyje skelbiama medžiaga parodo, kaip slaptoji policija manipuliavo buvusiais jo bendražygiais iš „Solidarumo” ir sėjo nesantaiką tarp judėjimo narių juos šmeiždama.
„Aš suprantu, kad šie dokumentai gali sukelti ir tam tikrų abejonių dėl manęs, todėl turėsiu juos paaiškinti, tačiau nusprendžiau surizikuoti ir paskelbti juos neskaitęs, – sakė jis agentūrai „Reuters” per pokalbį telefonu iš Gdansko. – Aš jų necenzūravau”.
Lenkija su dar keliomis buvusiomis komunistinėmis valstybėmis iki šiol nėra išslaptinusi savo komunistinių laikų slaptųjų tarnybų archyvų. Nepritariantys archyvų išslaptinimui žmonės tvirtina, kad daug bylų yra suklastotos ar nepilnos.
Anna Walentynowicz (Ana Valentynovič), viena aršiausių L.Walesos kritikų, televizijos kanalo TVN24 paprašyta pakomentuoti buvusio prezidento sprendimą, sakė: „Neturiu ką pasakyti apie tą išdaviką ir agentą”. Pasakiusi tai moteris padėjo telefono ragelį.